sienitas

sientas (pagal senovės Egipto miesto Suno, dabartinis Asuanas, graikišką pavadinimą Syēnē), magminė intruzinė vidutinio rūgštingumo uoliena. Sienitas susidaręs iš kalio feldšpatų (65–90 %), plagioklazų (10–35 %), vieno arba kelių tamsiųjų mineralų (dažniausiai amfibolų). Būna apatito, titanito, sfeno, cirkono, magnetito, ilmenito, pirito priemaišų. Kvarco nedaug (mažiau kaip 5 %) arba visai nebūna; kai jo 5–20 % – uoliena vadinama kvarciniu sienitu. Pagal vyraujančius tamsiuosius mineralus būna pirokseninis, biotitinis, raginukinis sienitas; kai yra šarminių spalvotųjų mineralų, sienitas vadinamas šarminiu, kai nefelino – nefelininiu sienitu. Rožinis, pilkai rožinis, rečiau pilkas, tamsiai pilkas arba rusvas. Struktūra grūdėta (nuo smulkios iki stambios), kartais porfyroidinė. Tekstūra tolygi. Būna tarpinės sudėties uolienų: sienito ir granito (granosienitų), sienito ir diorito (moncodioritų), sienito ir gabro (monconitų).

sienitas

Sienitai susiformuoja kristalizuojantis šarminei magmai; sudaro nedidelius intruzinius kūnus (štokus, lakolitus, daikas), rečiau – stambius masyvus. Vulkaninis sienito analogas vadinamas trachitu. Naudojamas statybose. Nefelininis sienitas – aliuminio rūda. Sienituose randama geležies, vario, polimetalų rūdų telkinių, volframo, aukso, sidabro ir retųjų žemių mineralų.

Sienitų yra Austrijoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje (Urale, Kolos pusiasalyje), Ukrainoje, Vokietijoje. Sienito yra Lietuvos pietinėje dalyje (Lazdijų apylinkėse) kristaliniame pamate.