Siẽnos istòrija. Siena įkurta etruskų sainos genties. Antikos laikais čia išsiplėtė nedidelis romėniškas Sainos Julijos miestelis. Jo reikšmė padidėjo, kai 6 a. dalį Italijos nukariavę langobardai pro Sieną nutiesė vieną svarbiausių iš Apeninų šiaurinės dalies Romos link vedančių kelių (iš pradžių vadintas Langobardų keliu, vėliau – Frankų keliu, Via Francigena).
Frankų imperijos laikotarpiu Sieną valdė grafai ir Arezzo vyskupai.
Nuo 12 a. Siena – savavaldė komuna (Sienos respublika), Toskanos gibelinų (imperatoriaus šalininkų) svarbiausias centras, besivaržantis su Florencija (1260 sumušė jos kariuomenę). Buvo apjuostas gynybine siena, 1240 įkurtas univesitetas. Siena labiausiai klestėjo 13 a., čia gyveno vieni turtingiausių Europoje bankininkai ir pirkliai.
14 a. padidėjus popiežių politinei įtakai gibelinų diduomenės įtaka smuko, miestas nukentėjo nuo karų ir bado, dauguma gyventojų tapo gvelfais (popiežiaus šalininkais; popiežiai Pijus II ir Pijus III buvo iš Sienoje garsios Piccolomini giminės). 1487–1512 mieste valdžią buvo užgrobęs aristokratas Pandolfo Petrucci, iki 1524 valdė jo palikuoniai. 1555 po apsiausties Sieną užėmė Ispanijos kariuomenė, Ispanijos karalius Pilypas II pardavė miestą Toskanos didžiajai kunigaikštystei.
1860 Siena prijungta prie Italijos karalystės.
-Siena