Sesikai, miestelis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 17 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės, Siesikų ežero vakariniame krante; seniūnijos, parapijos centras. 397 gyventojai (2021). Pro miestelį teka Armona (įteka į Siesikų ežerą). Plentai į Ukmergę, Pagirius, Bukonius. Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia. Medienos apdirbimo bendrovė Juostmedis. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1918–44 pradinė, 1944–51 progimnazija, 1951–2013 vidurinė mokykla), kultūros namai, biblioteka (įkurta 1944). Laisvės paminklas (pastatytas 1928, atstatytas 1989; skulptorius V. Žentelis). Miestelyje palaidota tapytoja K. Zimblytė.
Siesikų herbas
Architektūra
Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia Siesikuose (1537, 1846 remontuota)
Renesansinė halinė trinavė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (1537, 1846 remontuota) ir varpinė (18 a., po II pasaulinio karo apgriovimų atstatyta). Bažnyčioje daug vertingų paveikslų, tarp jų – Vilniaus meno mokyklos Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Matas Evangelistas, Morkus Evangelistas (visi 18 a. pabaiga–19 a. pradžia), medinė skulptūra Nukryžiuotasis (19 a.), renesansiniai suolai. Masyvioje keturių tarpsnių varpinėje yra 3 žalvariniai varpai (1692, meistras A. Witwa, 1701, 16–17 amžius).
Siesikų dvaro sodybos pilis‑rūmai (1493–1517)
Siesikų dvaro sodyba – renesansinių ir istoristinių statinių su parku ansamblis: renesansinio stiliaus pilis‑rūmai (1493–1517) su cilindriniu ir kvadratiniu bokštu (16 a. pabaiga) kampuose, spirito varykla, vadinamasis bravoras (18 a. pabaiga, 2003 restauruota), neoklasicistinis pastatas (1905), istoristinė paukštidė (19 a. pradžia, 1997 restauruota), svirnas (19 a. pradžia), parkas su ovalaus parterio fragmentais (17–19 a.), rūmus juosianti gynybinių įtvirtinimų sistema (17–18 a., 2006 restauruota rytinė dalis). Kapinių koplyčia (18 a. pabaiga).
2271
Istorija
Siesikų pilis (aliejus, dailininkas J. Buračas, 1930)
Kai kurių istorikų romantikų teigimu, Siesikų pilį 13 a. pabaigoje įkūręs Utenos kunigaikščio sūnus Romuldas. 14 a. pastatyta pilis (priklausė kunigaikščiui Jaunučiui). Siesikai pirmą kartą paminėti 1441 – dokumente aprašytos dovanos jų bažnyčiai. 15 a. tapo didikų Daumantų tėvonija; 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje jie ant Siesikų ežero kranto pasistatė renesansinę pilį-rūmus, prie savo pavardės prisidėjo Siesickių vardą. 1441 pastatyta pirmoji bažnyčia (Siesickiams perėjus į evangelikų reformatų tikėjimą tapo protestantiška, 1680 perduota katalikams). 1704 Siesikų pilį ir miestelį nusiaubė švedai. 1745 dvaras atiteko Daugėlų giminei, dėl to Siesikai vadinti Daugailiais. 1748 Siesikams suteikta turgaus ir prekymečių privilegija, čia ėmė kurtis žydų prekybininkai ir amatininkai. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. Per 1863–1864 sukilimą prie Siesikų įvyko sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės susirėmimas.
19 a. antroje pusėje–1950 Siesikai buvo valsčiaus centras. 1919 dėl miestelio Lietuvos kariuomenė kovėsi su Sovietų Rusijos kariniais daliniais. 20 a. 3–4 dešimtmetyje miestelyje buvo kooperatyvas, malūnas, lentpjūvė, kelios parduotuvės, vaistinė. 1923 įkurtos šaulių, jaunalietuvių ir skautų organizacijos. 1941 antroje pusėje miške prie Siesikų ir Pivonijos šile (prie Ukmergės) Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Siesikų žydai. 1944 besitraukianti nacių Vokietijos kariuomenė sudegino dalį miestelio. 1944 08 ir 1944 09 miestelį puolė Lietuvos partizanai, vėliau apylinkėse veikė Vyčio rinktinės partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 4 Siesikų gyventojus. 1943 gimė politikas, ilgametis Seimo narys J. Veselka. SSRS okupacijos metais Siesikai buvo apylinkės centras ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1998 patvirtintas Siesikų herbas. 1859 buvo 337, 1897 – apie 300, 1923 miestelyje 488, dvare – 117, 1959 miestelyje – 488, 1970 – 559, 1979 – 636, 1989 – 700, 2001 – 601 gyventojas.
Siesikai
Siesikų dvaro sodybos pilis‑rūmai (1493–1517)
-Daugailiai