sietýnas, prie lubų kabinamas šviestuvas. Turi stiebą ir prie jo pritvirtintas 2–5 (kartais daugiau) šakas. Gaminamas iš medžio, metalo, keramikos, stiklo, plastiko, dekoruojamas lietais, karpytais, kalstytais, raižytais, tapytais, štampuotais, auksuotais ir kitais ornamentais.
Istorinė apžvalga
Sietynas atsirado viduramžiais. Ankstyviausias sietynas – prie lubų kabanti medinė kryžma su smaigaliais žvakėms jos galuose. Gotikinį sietyną, vadinamąją karūną (puošė kilmingųjų rūmus ir pasiturinčiųjų namus), sudarė ant grandinių pritvirtintas 1 ar keli dideli ratai su žvakėmis. Renesansinio ir barokinio (vadinamojo voro) korpusas buvo baliustrados formos, užbaigtas 1–2 rutuliais, prie kurių ratu buvo pritaisytos voliutų formos šakos. Tokios pat formos mažesnis sietynas susiklostė Olandijoje (vadinamasis olandiškasis, arba korpusinis, sietynas); jis gamintas iš bronzos, dekoruotas figūriniais ir augaliniais ornamentais. Rokoko laikotarpio sietynas buvo lengvos konstrukcijos, asimetriškas, lenktomis kelių aukštų šakomis, puoštas krištolo ar porceliano pakabučiais vadinamasis žirandolis).
Sietynų poreikis išaugo 19 a. iškilus buržuazijos luomui. Gaminti klasicizmo ir neostilių sietynai; didžiausias pasaulyje (750 lempučių, 4,5 t svorio) čekų krištolo neobarokinis sietynas yra Dolmabahçe rūmų Stambule Ceremonijų salėje (1843; karalienės Viktorijos dovana). Kūrėsi bendrovės (veikia iki šiol), gaminančios krištolu dekoruotus sietynus: Swarovski, J. & L. Lobmeyr (abi Austrija), Baccarat (Prancūzija), William Parker (Anglija). 19 a. viduryje atsirado dujinių sietynų (Vermonto valstijos rūmuose, Montpelieris, Jungtinės Amerikos Valstijos, 1858, pagamino bendrovė Cornelius and Baker), 20 a. pradžioje – elektrinių lempų šviesos šviestuvai. Originalių šviestuvų sukūrė moderno ir art deco atstovai. Šviestuvų suprojektavo žymūs dizaineriai J. Gočáras (Čekija), G. Ponti, G. Sarfatti, A. Castiglioni, I. Maureris (Italija), Ph. Starckas (Prancūzija), J. Bey (Olandija), D. Chihuly, M. Marra (Jungtinės Amerikos Valstijos), M. Vosas, T. Boontje (Belgija).
Lietuvoje
Lietuvoje sietynai plito nuo 16 amžiaus. Iki 17 a. pradžios vyravo bronziniai olandiškieji sietynai, nuo 17 a. antros pusės rūmuose ir bažnyčiose buvo kabinami krištoliniai ir bronziniai šviestuvai. 18 a. pabaigoje–19 a. buvo populiarūs klasicizmo stiliaus baldakimo pavidalo stiklo girliandų šviestuvai, t. p. metaliniai šviestuvai su voliutų formos šakomis ir jas puošiančiais stiklo pakabučiais. 20 a. plito įvairių stilių unikalūs ir masinės gamybos šviestuvai. Jų sukūrė J. Markejevas (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fojė, 1974), E. Budvytienė (bonifratrų Šv. Kryžiaus bažnyčioje Vilniuje, 1976), K. Simanonis (Švietimo ir mokslo ministerijoje, 1976, Kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Vilniuje, 1982), V. A. Makačinas (Lietuvos Respublikos Seimo Kredencialų, dabar A. M. Brazausko, salėje, 1993, Konstitucinio Teismo salėje, 1996), V. Gutauskas (Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje Lietuvos salėje, 2003).
2972