Sgeras Brabantiẽtis (lot. Sygerius de Brabantia) apie 1240Brabantas apie 1284?, prancūzų filosofas, teologas. Vienas lotyniškojo averoizmo pradininkų.
Išsilavinimas ir veikla
Apie 1255–57 studijavo Paryžiaus universitete. Nuo 1266 ten pat dėstė. 1270 ir 1277 buvo teisiamas inkvizicijos, pažiūros pasmerktos.
Idėjos
Rėmėsi dvejopos tiesos samprata. Alberto Didžiojo, Tomo Akviniečio priešininkas. Gynė Aristotelio teiginius, kurie prieštaravo Bažnyčios mokymui. Teigė, kad pasaulis nesukurtas Dievo, bet yra amžinas, paklūsta visuotiniams dėsniams. Dievas yra tik pirmasis judintojas, pirmoji priežastis. Neigė žmogaus sielos nemirtingumą, bet teigė, kad egzistuoja amžina, bendra, mąstanti žmonijos dvasia. Žmonija yra amžina, nes dvasia negali egzistuoti be kūno. Anot Sigero Brabantiečio, žmogaus laukia bausmė ar apdovanojimas ir laimė ne po mirties, bet šiame gyvenime.
Įtaka
Turėjo įtakos kitiems averoizmo atstovams, Paduvos mokyklai (P. Pomponazzi, A. Nifo), Dante’i, G. Pico della Mirandolai ir kitiems.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Apie pasaulio amžinumą (De aeternitate mundi), Klausimas, ar tai yra tiesa (Quaestio utrum haec sit vera), Logikos klausimai (Quaestiones logicales), Gamtos klausimai (Quaestiones naturales), Neįmanomi dalykai (Impossibilia), Fizikos klausimai (Quaestiones in Physicam 1270), Metafizikos klausimai (Quaestiones in Metaphysicam 1273), Apie protingą sielą (Tractatus de anima intellectiva apie 1274).