Sighetu Marmaţiei

Sighetu Marmaţiei (Sgetu Marmacijus), miestas Rumunijos šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Baia Marės, prie Ukrainos sienos.

32 800 gyventojų (2021). Sighetu Marmaţiei įsikūręs prie Tisos ir jos intako Izos santakos. Plentai į Baia Marę, Piatra Neamţą. Mašinų, baldų gamyba, popieriaus, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto (mėsos, pieno) pramonė. Etnografijos, komunizmo aukų atminimo (įkurti 2000) muziejai. 2 bažnyčios (viena jų – evangelikų, pastatyta 18 a.), sinagoga (20 a. pirma pusė).

Istorija

Minimas nuo 11 a. (priklausė Vengrijai), 1326 gavo miesto teises. Nuo 1352 laisvasis karališkasis miestas ir komitato (apskrities) centras. 1556–1733 priklausė Transilvanijos kunigaikštystei (viena kunigaikščių rezidencijų), nuo 1733 – vėl Vengrijos karalystei. Nuo 18 a. rumunų, rusinų, žydų kultūros, t. p. chasidizmo centras. 1918–40 priklausė Rumunijai, 1940–44 – Vengrijai, nuo 1944 – vėl Rumunijai. Per II pasaulinį karą apie 20 000 Sighetu Marmaţiei žydų (tarp jų – ir mieste gimęs Nobelio taikos premijos laureatas E. Wieselis) nacių buvo išvežta į Osvencimą (Auschwitz-Birkenau) ir kitas koncentracijos stovyklas.

-Sighetu Marmatiei