Račkỹs Sigitas 1951 02 07Mikalajūnai (Pakruojo rj.), lietuvių aktorius. 1973 baigęs Lietuvos konservatoriją (kurso vadovas H. Vancevičius, specialybės pedagogė A. Savickaitė) iki 1991 vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre, 1991–2001 Vilniaus mažojo teatro aktorius. 2004–08 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Svarbesni vaidmenys: Piteris Penas (Piteris Penas 1976, pagal J. M. Barrie), Zilovas (A. Vampilovo Ančių medžioklė 1977), Švitrigaila (B. Sruogos Milžino paunksmė 1979), Barbis (G. Šechadės Emigrantas iš Brisbeno 1980), Prancūzijos karalius (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1983), Želvinas (A. Kuternickio Tarytum mes nepažįstami 1985), Markas Idenas (V. Kukulo, R. Tumino Čia nebus mirties 1988), Lopachinas (A. Čechovo Vyšnių sodas 1990), Galilėjus (B. Brechto Galilėjus 1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993), Dudakas (Nusišypsok mums, Viešpatie 1994, G. Kanovičiaus romanų motyvais), Maklyvis (J. Ortono Grobis 2003), Svitrigailovas (Nusikaltimas ir bausmė 2004, pagal F. Dostojevskį).
Sigitas Račkys
S. Račkys. Galilėjaus vaidmuo (B. Brechto Galilėjus 1992, režisierius R. Tuminas, dailininkas V. Narbutas; iš kairės Sagredas – A. M. Chadaravičius)
Sukūrė vaidmenų kine (Profesorius – Tvano nebus 2020, režisierius Maratas Sargsyanas). Lietuvos teatruose režisavo dramos spektaklių (Juozapas Šveikas 2001, pagal J. Hašeką, A. Čechovo Trys seserys 2002, Ilfo ir Petrovo Aukso veršis 2003, M. Gorkio Dugne 2004, Duburys 2005, pagal R. Granauską, H. Ibseno Nora, E.‑E. Schmitto Dviejų pasaulių viešbutis, abu 2007, S. Mrożeko Našlės 2008), televizijos serialų (Nemylimi 2008, Moterys meluoja geriau, 2008–13, nuo 2013 latviška versija, Svetimi 2010, Pasmerkti 2011). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2021).
1706