Freud Sigmund (Zigmundas Fròidas) 1856 05 06Freiberg (dabar Příbor, prie Ostravos, Čekija) 1939 09 23Londonas, austrų psichologas, psichiatras, neuropatologas. A. Freud tėvas. Med. dr. (1881). Vienas asmenybės psichologijos pradininkų. Psichoanalizės kūrėjas.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1873–81 studijavo mediciną Vienos universitete. 1882–1885 vertėsi privačia medicinos praktika Vienos ligoninėje. 1885–1886 studijas tęsė Paryžiaus Salpêtrière’o ligoninėje (pas J.‑M. Charcot). 1886–1938 dėstė Vienos universitete; profesorius (1902). 1902 įsteigė Psichoanalizės draugiją. 1938 emigravo į Didžiąją Britaniją. Iš pradžių tyrė nervų sistemos anatomiją ir fiziologiją. Su austrų gydytoju J. Breueriu nagrinėjo psichinius isterijos mechanizmus, taikė katarsį jai gydyti, sekdamas J.‑M. Charcot taikė hipnozę. 1895 neurozėms gydyti sukūrė laisvųjų asociacijų metodą (laisvųjų asociacijų technika analizuojami pasąmonės procesai ir taip padedama pacientui susigrąžinti prarastą psichinę pusiausvyrą), tapusį psichoanalizės pagrindu.
Sigmund Freud
Pirmasis šiuolaikinėje psichologijoje parodė žmogaus psichikos daugiamatiškumą, dinamiškumą, kad elgesį gali nulemti ir neįsisąmoninti psichikos reiškiniai; atkreipė dėmesį į vaikystės laikotarpio įtaką tolesniam psichikos formavimuisi. Vienas pirmųjų psichologiniu požiūriu tyrė seksualumo raidą, manė, kad kiekviena jo stadija (oralinė stadija, analinė stadija, falinė stadija, latentinė stadija, genitalinė stadija) gali būti neįsisąmonintų konfliktų (Edipo kompleksas ir kita), kurie nulemia psichikos ligas, pagrindas. Vėlesniuose darbuose svarbiausius psichoanalizės dėsnius pritaikė religijai, filosofijai, kultūrai. S. Freudo deterministinė teorija, išplėtota į socialinę filosofiją (froidizmas, neofroidizmas), turėjo didelę įtaką 20 amžiaus psichiatrijai, psichologijai, įvairioms meno ir kultūros sritims.
Hampstede (Šiaurės Londonas) esantis namas (dabar muziejus), kuriame gyveno S. Freudas ir jo duktė A. Freud
Knygos
Svarbiausi veikalai: Isterijos tyrinėjimai (Studien über Hysterie, su J. Breueriu, 1895), Sapnų aiškinimas (Die Traumdeutung 1900), Kasdieninio gyvenimo psichopatologija (Zur Psychopathologie des Alltagslebens 1901, lietuvių kalba 1992), Sąmojai ir jų santykiai pasąmonėje (Der Witz und seine Beziehung zum Unbewussten 1905), Trys apybraižos apie seksualumo teoriją (Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie 1905), Apie psichoanalizę (Über Psychoanalyse 1910), Totemas ir tabu (Totem und Tabu 1913), Psichoanalizės įvadas (Vorlesungen zur Einführung in die Psychoanalyse 3 tomai 1916–17, lietuvių kalba 1999), Anapus malonumo principo (Jenseits des Lustprinzips 1920, lietuvių kalba 1999), Masių psichologija ir Ego analizė (Massenpsychologie und Ich-Analyse 1921), Ego ir Id (Das Ich und das Es 1923), Psichoanalizės raidos istorija (Zur Geschichte der Psychoanalytischen Bewegung 1924), Slopinimas, požymiai ir baimė (Hemmung, Symptom und Angst 1926), Mėgėjiška problemų analizė (Die Frage der Laienanalyse 1926), Nauja paskaitų apie psichoanalizę įvado serija (Neue Folge der Vorlesungen zur Einführung in die Psychoanalyse 1933), Vienos iliuzijos ateitis (Die Zukunft einer Illusion 1927), Civilizacija ir ja nepatenkintieji (Das Unbehagen in der Kultur 1930), Mozė ir monoteizmas (Der Mann Moses und die monotheistische Religion 1939).
Apdovanojimai
Goethe premija (1930).
1358