Sigulda

Sigulda (Sgulda), miestas Latvijos vidurinėje dalyje, Gaujos upės slėnyje, į šiaurės rytus nuo Rygos; savivaldybės centras.

14 550 gyventojų (2022). Per Siguldą eina Rygos–Pskovo (Rusija) plentas. Medienos apdirbimo, maisto pramonė, suvenyrų gamyba. Turizmas (per metus Siguldą aplanko apie 1 mln. turistų); turistinė bazė, žiemos sporto (bobslėjaus, ledrogių) trasa (pastatyta 1986), lyno kelias per Gaują, Gutmanio ola. Kurortas (3 sanatorijos). Turaidos muziejus rezervatas. Siguldos naujoji pilis. Kasmetiniai kamerinės muzikos ir operos festivaliai. Netoli Siguldos yra Gaujos nacionalinis parkas (įkurtas 1973). Sigulda plėtėsi 1207 Kalavijuočių ordinui pastačius pilį. Miesto teisės nuo 1928.

Architektūra

Siguldos naujoji pilis (1881)

Miestas išsidėstęs vaizdingose Gaujos pakrantėse, didelę dalį teritorijos užima parkai. Išliko Siguldos pilies konvento pietvakarinė dalis su gotikinių langų angomis ir pagrindinių vartų bokštas (pilis pradėta statyti 1207, daug kartų perstatyta, per 18 a. karus sugriauta). Siguldos naujoji pilis (pastatydinta 1881 Kropotkinų kaip rezidencija, po I pasaulinio karo joje buvo rašytojų ir žurnalistų poilsinė, 1937 pastatas rekonstruotas, nuo 1993 jame veikė Siguldos miesto taryba, nuo 2003 Siguldos regioninė taryba). Turaidos muziejus rezervatas: ankstyvosios gotikos pilis (pastatyta 1214 vyskupo Alberto iniciatyva, plėsta ir perstatinėta iki 16 a., kurį laiką buvo dvaro sodybos dalis, 1776 sudegė, nuo 1953 restauruota, dabar pilyje Kraštotyros muziejus), Turaidos dvaro sodybos (18–19 a.) ūkiniai pastatai (juose yra ūkinių rakandų ekspozicijos), skulptūrų parkas. Akmeninės Krimuldos pilies (pastatyta 1312 Rygos arkivyskupijos senato reikmėms, vėliau išplėsta) liekanos, Krimuldos dvaro sodybos (minima nuo 15 a.) klasicistiniai rūmai (pastatyti apie 1848, po I pasaulinio karo juose veikė Latvijos Raudonojo Kryžiaus sanatorija, dabar reabilitacijos centras). Evangelikų liuteronų bažnyčia (1483, 1930 pristatytas bokštas, architektas K. Pēkšēnas, 1936 įrengtas naujas altorius su dailininko J. R. Tilbergo paveikslu), katalikų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (1995, architektė M. Krastiņa). Dailės mokykla ir koncertų salė Baltasis fortepijonas (2001). Paminklai: A. Kronvaldo (1938, skulptorius T. Zaļkalnas), R. Blaumanio (1988, skulptorius I. Dobičinas).

2271