sijų schemos: a – dviatramė su gembe, b – įtvirtintais galais, c – daugiaatramė karpyta (lankstinė), d – daugiaatramė nekarpyta; 1 – pirmaeilė sija, 2 – antraeilė sija
sijà, horizontalus tiesus laikantysis konstrukcinis elementas. Jos ilgis daug kartų didesnis už skerspjūvio matmenis. Skerspjūvis stačiakampis, tėjinis, dvitėjinis, trapecinis, dėžinis ir kitoks. Nuo apkrovų sijos skerspjūvyje atsiranda įrąžos – lenkimo momentai, kartais ir skersinės jėgos. Pagal atramų skaičių ir galų įtvirtinimą būna dviatramė, daugiaatramė (nekarpyta ir karpyta – lankstinė su antraeilėmis, trečiaeilėmis ir kitomis sijomis), gembinė, su įtvirtintais galais. Dviem kryptimis vienos ant kitų sudėtos sijos sudaro sijyną. Sijos daromos iš metalo, surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio, natūralios ir klijuotosios medienos; gali būti įtemptosios. Sija būdinga daugeliui statybinių konstrukcijų; yra ypač dažnas pastato karkaso, pastatų ir tiltų (sijinis tiltas) perdangų, transporto, hidrotechninių statinių, įvairių mašinų laikantysis elementas. Sija, kaip konstrukcinis elementas, naudojama nuo seno. Seniausios yra apvalių rąstų sijos. Senovės egiptiečiai naudojo stačiakampio skerspjūvio medines sijas. Skerspjūvio forma pamažu kito, sija darėsi lengvesnė ir ekonomiškesnė; sijos modifikacija yra santvara.