sijai

sjai (savivardžiai dakhota, lakhota, nakhota), Šiaurės Amerikos indėnų genčių grupė. Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (Nebraskos, Minesotos, Šiaurės ir Pietų Dakotos, Montanos valstijose), Kanadoje (Saskatchewano ir Manitobos provincijose). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 120 000 sijų. Kaba sijų kalbomis, anglų kalba. Tikintieji – katalikai, anglikonai, kongregacionistai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas).

Gyvensena

Svarbiausi verslai – klajoklinė gyvulininkystė, žemdirbystė, rankiojimas, žvejyba, medžioklė, amatai (plaustų, odinių valčių gamyba, kailių dirbimas). Tradicinis būstas – žeminės, apvalūs namai iš molio, klajojant – bizonų kailiais dengtos konusinės palapinės. Tradiciniai vyrų drabužiai – marškiniai, kelnės arba strėnjuostė, moterų – ilgi odiniai marškiniai. Avi mokasinus.

Istorija

Sijai kilę iš Apalačų kalnų prieškalnių sričių. Nuo 16 amžiaus traukėsi iš savo gyvenamosios teritorijos, skilo į 3 dideles grupes: dhegija (omahai, ponkai, kanzai, osedžiai, kuapai), čiverė (ajova, oto, misūriai, vinipegai), mandanus (dakotai, mandanai, asiniboinai, hidatsai, krou), t. p. atskirą stounių grupę. 17–18 amžiuje gyveno stepėse nuo Misisipės iki Uolinių kalnų, vėliau algonkinų (odžibvių ir krijų) spaudžiami traukėsi į vakarus. Sijų vadų vadovaujamos giminės jungdavosi į fratrijas, šios į gentis. Būta slaptų vyrų ir moterų sąjungų. Gausus folkloras, piktografiniu raštu užrašyti metraščiai Žiemų sąvadas. Nuo 19 amžiaus pradžios sijai su Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybe sudarydavo sutartis, su jas pažeidžiančiais amerikiečiais kariavo 1862–1863, 1866–1867, 1876–1877. Po karų perkelti į rezervacijas.

2840

dhegija; čiverė; mandanai; stouniai