sijonas

moterys, dėvinčios krinolinus – plačius pūstus sijonus (plito Europoje nuo 19 a. vidurio)

sijõnas, drabužis, moterų, kai kur ir vyrų, dėvimas ant liemens; tautinių drabužių dalis. Sijonai būna viršutiniai ir apatiniai, išeiginiai ir kasdieniniai. Siuvami įvairaus ilgio iš lininių, vilnonių, pusvilnonių, medvilninių, šilkinių, sintetinių audinių, mezgami.

Lietuvių sijonai

Lietuvių aukštaičių ir dzūkių tradiciniai sijonai 19 a. dažniausiai buvo languoti (kartais išilgadryžiai, skersadryžiai). Išeiginiai sijonai – dažniausiai vilnoniai arba pusvilnoniai (žalios, raudonos, violetinės, geltonos, dzūkių dar ir mėlynos, burokinės spalvos), kasdieniniai – pašukiniai, lininiai (pakuliniai), pusvilnoniai, rečiau – vilnoniai. Sijonai buvo siuvami ilgi, trijų–septynių palų, prie juosmens raukti. Dėvėti ir balti lininiai, vilnoniai sijonai su spalvotų siūlų ruožais apačioje, 19 a. antroje pusėje austi vienspalviai, raštuoti sijonai. Po viršutiniu segėti keli apatiniai sijonai: balti, languoti dryžuoti. Žemaičių sijonai dažniausiai dryžuoti: išilgadryžiai ir skersadryžiai, kartais languoti, ryškių spalvų: raudoni, vyšniniai, geltoni, žali, violetiniai, kartais balti. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje paplito vienspalviai vilnoniai, kiek vėliau – pusvilnoniai sijonai. Apatiniai sijonai – ryškių spalvų, skersadryžiai, dažniausiai pusvilnoniai (kartais balti medvilniniai).

žemaitės sijonas (19 a. pabaiga)

Užnemunėje sijonai dažniausiai išilgadryžiai, išeiginiai vilnoniai arba pusvilnoniai, 19 a. pabaigoje siūti ir iš vienspalvės medžiagos. Senieji vasariniai sijonai – balti lininiai, raštuoti, 19 a. pabaigoje – spalvoti, apatiniai – lininiai, pusvilnoniai, rečiau – vilnoniai, dažniausiai smulkiai dryžuoti, rečiau – vienspalviai, kartais balti medvilniniai, siuvinėti baltais siūlais kiauraraščiu.

Mažojoje Lietuvoje 19 a. pirmoje pusėje vilnoniai sijonai austi languoti ir išilgadryžiai, tamsiai rudi, juodi, mėlyni, raudoni, geltoni, su siauresniais baltais, raudonais, žaliais ruoželiais, raukti. 19 a. antroje pusėje austi iš pirktinių siūlų, dažniausiai smulkiai klostyti (po prijuoste – lygūs). 19 a. pabaigoje ėmė vyrauti tamsūs, dažniausiai juodi smulkiai klostyti sijonai su siaurais spalvotais skersiniais ruoželiais.

lietuvių tautiniai drabužiai

2271

S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.–XX a. pr. Vilnius 1974.