sijų kalbos

sjų kabos, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Pietų Kanadoje vartojamų ar vartotų kalbų šeima. Sudaro apie 20 kalbų. Iš viso kalbančiųjų apie 33 000 (21 a. pradžioje). Visos sijų kalbos yra inkorporacinės kalbos. 17–18 a. sijų kalbomis kalbėjo indėnų gentys, gyvenusios Šiaurės Amerikoje (nuo Misisipės upės rytuose iki Uolinių kalnų vakaruose ir nuo Saskatchewano upės šiaurėje iki Arkanzaso upės pietuose). Skiriamos sijų kalbų 2 šakos: katavbų (katavbų kalba, išnykusi 20 a. antroje pusėje, ir vokonų kalba, išnykusi 18 a., abi Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir sijų. Sijų šakos skiriamos 3 grupės: vidurio (dakotų, apie 19 000 žm., Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada; lakotų, apie 6400, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada; stonių, apie 2300, Kanada; asiniboinių, apie 250, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos; omahų ponkų, apie 80, Jungtinės Amerikos Valstijos; kuapavių, apie 30, Jungtinės Amerikos Valstijos; kanzų, apie 15, Jungtinės Amerikos Valstijos; ho‑čankų, vinebagų, apie 10, Jungtinės Amerikos Valstijos; mandanų, apie 6, Jungtinės Amerikos Valstijos; ajovų otų, čiverių, osedžių, išnykusios 21 a., Jungtinės Amerikos Valstijos), misūrių (krou, absalokių, apie 4200; hidatsų, apie 500, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir pietryčių (biloksių; ofo; tutelų, saponių, išnykusios 20 a., Jungtinės Amerikos Valstijos). Kai kurių sijų kalbų parengtos gramatikos (mandanų, dakotų, lakotų, omahų ponkų, tutelų, ajovų otų ir kitų). Biblija išversta į dakotų, stonių, ho‑čankų, krou ir kitas kalbas. Didesnės gyvosios sijų kalbos (dakotų, lakotų, stonių, ho‑čankų, krou) turi raštą lotyniškosios abėcėlės pagrindu. Nė viena sijų kalba neturi oficialaus statuso, visos dėl vykdytos kolonizacijos politikos ir anglų kalbos poveikio yra sparčiai nykstančios.

85