šikšninimas

škšninimas, raugnimas, kailių ir odos dirbimo būdas, kuriuo pakeičiamos dermos, iš dalies ir plaukų savybės. Šikšninama neorganiniais junginiais (trivalenčio chromo, geležies druskomis, kalio‑aliuminio alūnais) arba organinėmis medžiagomis (tanidais, formaldehidu, riebalų rūgštimis, benzochinonu, rezorcino ir formaldehido kondensacijos produktais). Chromo druskomis dažniausiai šikšninamos minkštosios odos (chrominė oda) ir kailiai, tanidais ir kitomis organinėmis medžiagomis – kietosios odos (jos dažniausiai šikšninamos kombinuojant įvairius būdus). Labiausiai paplitęs mineralinis šikšninimas (oda). Šikšninimo metu išbrinkusio odos baltymo kolageno molekulės susijungia su šikšninančiosios medžiagos molekulėmis – tarp jų ir kolageno molekulių hidroksilo grupių susidaro vandeniliniai, joniniai, kovalentiniai ryšiai; ryšio tipas priklauso nuo šikšninančiosios medžiagos kilmės. Seniausias šikšninimo būdas – odų apdorojimas augalinėmis medžiagomis. Nuo odos pašalinus plaukus ji būdavo sluoksniuojama su susmulkinta ąžuolo žieve, užmerkiama ir laikoma kelias savaites ar net metus. Rečiau buvo šikšninama gyvulinės kilmės medžiagomis, pvz., banginio riebalais, šiuo būdu dažniausiai būdavo gaunama zomša.