šikšnósparniai (Chiroptera), žinduolių (Mammalia) klasės gyvūnų būrys. 18 šeimų, apie 150 genčių, apie 1240 rūšių. Gyvena visur, išskyrus Antarktidą, Arktį, aukštas viršukalnes ir labai nutolusias nuo žemynų salas. Didžiausios šeimos: vaisėdžiai šikšnosparniai (Pteropodidae), maišiasparniniai šikšnosparniai (Emballonuridae), pasagnosiniai šikšnosparniai, lapanosiniai (amerikiniai lapanosiniai), lygianosiniai (priklauso visi Lietuvos šikšnosparniai), buldoginiai šikšnosparniai (Molossidae). Šikšnosparnių kūno ilgis nuo 3 cm iki 40 cm, masė nuo 2 g iki 1,5–1,7 kilogramo. Mažiausias – kiaulianosinis šikšnosparnis (Craseonycteris thonglongyai), didžiausias – kalongas (skraidančiosios lapės). Šikšnosparnių kūnas apaugęs tankiais plaukais. Dauguma yra rudi arba juodi, rečiau dėmėti, dryžuoti ar visai balti (baltasis lapanosis).
europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus)
vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii)
kalongai (Pteropus vampyrus)
2 pobūriai: didieji šikšnosparniai (Megachiroptera) – snukis ilgas, akys didelės, aplinkoje orientuojasi rega, ir mažieji šikšnosparniai (Microchiroptera) – snukis trumpas, akys mažos, ausys ilgos, aplinkoje orientuojasi skleisdami burna ar nosimi 20–200 kHz ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą (kai kurie turi raukšles ant nosies ir sudėtingos sandaros išorines ausis). Vidutinio klimato juostoje gyvenantys šikšnosparniai žiemavietėse kūno temperatūrą geba sumažinti iki aplinkos (dažniausiai 1–10 °C) ir įmigti 4–7 mėnesiams. Šikšnosparniai yra vieninteliai skraidantys žinduoliai, dauguma jų aktyvūs naktį. Sparnų keliamąjį paviršių sudaro plona odos plėvelė, jungianti ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių II–IV pirštus. Priekinių galūnių pirmas, užpakalinių – visi pirštai trumpi, su stipriais nagais. Krūtinkaulis turi keterą, prie kurios tvirtinasi sparnus valdantys krūtinės raumenys. Dantų 20–38. Patelės ant krūtinės turi 1 porą spenelių.
didysis pasagnosis šikšnosparnis (Rhinolophus ferrumequinum)
Šikšnosparniai slepiasi kalnų grotose, pastatuose, uoksuose, kai kurie – medžių lajoje (skraidančiosios lapės), iš medžių lapų pasidarytose slėptuvėse, pvz., lapanosis statybininkas (Uroderma bilobatum). Šikšnosparniai dažniausiai gyvena kolonijomis. Kai kurie, pvz., brazilinis raukšlėtalūpis (Tadarida brasiliensis), sudaro didžiausias žinduolių kolonijas (vien Jungtinių Amerikos Valstijų Brackeno grotoje jauniklius veda apie 20 mln. patelių). Nėštumas nuo 40 d. iki 6 mėnesių. Dažniausiai 1 vada; veda 1 didelį (iki 40 % patelės masės) pliką aklą jauniklį, rečiau – 2 (rudasis nakviša, nakvišos) arba iki 4 jauniklių, pvz., raudonasis apželtuodegis (Lasiurus borealis). Jaunikliais rūpinasi patelės, kai kurių rūšių – ir patinai (amerikinis netikrasis vampyras).
žiemojantys kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme)
baltanosiai lapanosiai (Ectophylla alba) ant banano lapo
Apie 70 % šikšnosparnių minta vabzdžiais, kiti – vaisiais, žiedadulkėmis. Yra ir labai specializuotų: netikrieji vampyrai minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, varlėmis, kiškialūpiniai šikšnosparniai – žuvimis, kai kurie, pvz., Sosiūro lapanosis (Leptonycteris nivalis) – nektaru, paprastasis vampyras – žinduolių krauju. Šikšnosparniai gyvena iki 40 ir daugiau metų.
Lietuvoje šiltuoju metų laikotarpiu yra 14, šaltuoju – 10 šikšnosparnių rūšių.
2005
-plačiaausis; -pelėausis; -šikšnosparnis