Siksto koplyčia

Siksto koplyčios Vatikane (1483) vidus

Sksto koplyčià (lot. Sacellum Sixtinum, it. Cappella Sistina), Apaštališkųjų rūmų Vatikane svarbiausia koplyčia. Konklavos vieta. Su Vatikano kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1984). Koplyčios architektūra primena ST aprašytą Saliamono šventyklą; ji stačiakampio plano, paprastų išorės formų, neturi įėjimo durų iš lauko (tik per Vatikano kitas patalpas). Interjerą marmuro sienelė skiria į 2 dalis. Sienos sudalytos į 3 tarpsnius. Žemutinis ištapytas aukso ir sidabro portjeromis, viduriniame – freskų ciklai Mozės gyvenimas ir Kristaus gyvenimas, viršutiniame – popiežių portretų galerija (visi sukurti dailininkų D. Ghirlandaio, S. Botticelli, P. Perugino, C. Roselli ir jų mokinių, užsakyti 1480 popiežiaus Siksto IV). Lubų skliautus (užsakyta popiežiaus Julijaus II) 1508–12 Michelangelo ištapė ST siužetais, paskliautėse išdėstyta pranašai ir sibilės.

Vakarinėje (altoriaus) sienoje – viena žymiausių Michelangelo freskų Paskutinis teismas (1535–41). Freskoje pavaizduotos raumeningos pusnuogės (dėl to Michelangelo susilaukė dvasininkų kritikos) figūros sudėtingomis pozomis, įvairiais rakursais, ryški nerimo, tragizmo nuojauta.

Koplyčia pastatyta 1481 (architektai B. Pontelli, G. de Dolci) popiežiumi būnant Sikstui IV, 1483 08 15 pašventinta. 1994 restauruotos freskos.

2271

-Sistine Chapel; Cappella Sistina