skulai (lot. Siculi), gentis, senovėje gyvenusi Apeninų pusiasalio centre ir pietuose, nuo 13 a. pr. Kr. – ir Sicilijos rytinėje dalyje. Indoeuropiečių kilmės, pasak romėnų rašytojo Varono, jų kalba buvo artima lotynų kalbai. Manoma, kad sikulai minimi egiptieči`ų įrašuose kaip viena vadinamųjų jūrų tautų. Naudojo geležį, arė arkliais. Sikulų kapinynai aptikti prie Pantalicos netoli Sirakūzų (Pantalicos kultūra), prie Noto miesto. Sikulų kapai buvo avilio formos. Žinoma, kad sikulai garbino ugnies dievą Adraną, jo sūnus dvynius Palikus (žemdirbystės, jūreivių globėjai). 4 a. pr. Kr. sikulus užvaldė graikai, ilgainiui helenizavosi. Iš sikulų vardo kilo Sicilijos (graikų kalba Sikelia) pavadinimas.
sikulų kapai prie Pantalicos