Šilà (Silla), Silà, senovės laikų ir ankstyvųjų vidurinių amžių korėjiečių silų genties valstybė Korėjos pusiasalio pietryčiuose. Sostinė Kongdžu. Kiti dideli miestai: Kimbe, Pusanas.
Susikūrė apie 57 prieš Kristų. Pirmaisiais amžiais po Kristaus aprašyta kinų šaltiniuose. 4–6 a. Šilos oficialia religija tapo mahajanos krypties budizmas.
Šila nuolat kovojo su Kogūrija ir Pekče dėl dominavimo Korėjos pusiasalyje; sudariusi sąjungą su Tangų Kinija, Šila 660–668 nukariavo Pekčę, Kogūriją ir suvienijo visą pusiasalį. 7 a. 8 dešimtmetyje Šila išstūmė buvusios sąjungininkės Tangų Kinijos kariuomenę, mėginančią įsigalėti Korėjos pusiasalyje, ir iki 8 a. pradžios suvienijo žemes į pietus nuo Tedongango upės. Klestėjo 8 amžiuje.
Šila buvo tipiška kinų pavyzdžio monarchija (ūkyje vyravo valstybės nuosavybė). Joje plėtojosi amatai, žemės ūkis (ir drėkinamoji žemdirbystė), buvo statomos budistų šventyklos, plito konfucianizmas. 9 a. pabaigoje Šila suiro.