Šilãlė, miestas Lietuvos vakaruose, į šiaurę nuo Tauragės; rajono savivaldybės, miesto, kaimiškosios, Traksėdžio seniūnijų, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 4640 gyventojų (2020).
Pro Šilalę teka Lokysta. Plentai į Tauragę, Plungę, Kvėdarną, Šilutę. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras. Gimnazija, progimnazija, suaugusiųjų, meno, sporto mokyklos, lopšelis-darželis, kultūros centras, viešoji biblioteka. Turizmo ir verslo informacijos centras. V. Statkevičiaus muziejus (įkurtas 1962; archeologijos, etnografijos ir istorijos eksponatų rinkiniai). Paminklai: S. Dariui ir S. Girėnui (pastatytas 1993; autorius P. ir J. Juodišiai, architektai M. ir M. Purvinai), partizanams (1998; autorius T. Žymančius), Laisvės šauklys (1998; skulptorius K. Kisielius). Leidžiami laikraščiai Šilalės artojas (nuo 1951), Šilalės žinios (2004).
Šilalės herbas
Architektūra
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Šilalėje (1909)
Planas stačiakampis, centre – aikštė. Neogotikinėje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (1909) yra vertingų 19 a. paveikslų su aptaisais, daug medinių skulptūrų, tarp jų – Šventasis su dešine ranka prie krūtinės, Šventasis su knyga dešinėje rankoje (abi 18 a.), Šv. Antanas (19 a.), Šv. Izidorius (19 a. pabaiga), skulptūrinės grupės Jėzaus krikštas, Pieta (abi 19 amžius). Kapinėse yra granitinių 19 a. antkapinių paminklų, kryžių, medinis koplytstulpis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra (20 a. pirma pusė). Medinis mokyklos pastatas (1867).
2271
Istorija
Šilalė minima nuo 16 a. pradžios (16–17 a. Šilalės dvarą valdė Orvydai, 1712–1885 – Piłsudskiai). 1522 leista rengti savaitinius turgus. 1533 pastatyta bažnyčia (1769 atstatyta po gaisro). 1535 Šilalėje pradėta skelbti reformacija (evangelikų liuteronų). 1586 minimas Šilalės miestelis. 1660 gavo turgaus privilegiją. 19 a. veikė parapinė mokykla. 1806 įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1852–67 prie jos veikė parapinė mokykla. Per didžiausią 1829 gaisrą sudegė dalis dvaro pastatų, 106 žydų namai, sinagoga, 14 parduotuvių, 43 smuklės; miestelis degė ir 1833, 1840, 1904, 1916, 1939. Šilalėje 1833 buvo 7 krautuvės, 13 smuklių. 1863 prie Šilalės B. Dluskio vadovaujami sukilėliai susikovė su Rusijos imperijos kariniu daliniu (žuvo apie 150 žmonių).
Lietuvių spaudos draudimo metais Šilalėje aktyviai veikė knygnešiai. 1867 įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1882 atidaryta vaistinė, 1883 – paštas. 19 a. pabaigoje–1914 buvo Pajūrio, 1918–50 Šilalės valsčiaus (1915 apskrities) centras. 1919 miestelį buvo užėmę bermontininkai. 1941 06 14 ir 1945–51 sovietų valdžia iš Šilalės apylinkių ištrėmė apie 1800 žmonių. 1941 Šilalėje nacių nužudyta 112 Šilalės, prie miestelio, Tūbinių miške, – apie 1200 Šilalės ir apylinkių žydų. 1944–53 apylinkėse veikė Lydžio rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Šilalė – apylinkės ir rajono centras. 1952 gavo miesto teises. 1992 patvirtintas Šilalės herbas. 1833 buvo 594, 1897 – 1406 (daugiau nei pusė – žydai), 1923 – 1058, 1959 – 1972, 1989 – 6308, 2001 – 6281 gyventojas.
Šilalė