silas

slas (angl. sill – slenkstis), slė, klõdinė intrùzija, magminių intruzinių uolienų kūnas, darniai slūgsantis tarp uolienų sluoksnių. Silo storis (dažniausiai pastovus) daug mažesnis už ilgį ir plotį (storis nuo kelių šimtų metrų, plotas – iki tūkstančių kvadratinių kilometrų). Silai susidaro įsiterpus magmai tarp nuosėdinių, rečiau tarp metamorfinių uolienų. Pirminė padėtis dažniausiai būna horizontali, bet gali keistis (pvz., dėl dislokacijų raukšlėdaros metu). Silus dažniausiai sudaro bazinės sudėties uolienos – porfyritai, diabazai, doleritai. Kartais silai formuoja sudėtingus, kelių kūnų ir aukštų kompleksus, susijungiančius daikomis arba štokais. Vieni didžiausių silų yra Bushveldo kompleksas (Pietų Afrikos Respublika), Great Whin Sill (Didžioji Britanija).