radiatorius
šldymo pretaisai, įtaisai, perduodantys šilumnešio šilumą šildomai patalpai. Šiluma nuo šildymo prietaisų sklinda konvekcijos ir spinduliavimo būdu. Lygus šildymo prietaisų paviršius daugiau šilumos išspinduliuoja, briaunotas – sudaro sąlygas konvekcijai. Vandeninio ir garinio šildymo sistemoms naudojami radiatoriai, konvektoriai, lygūs ir briaunotieji vamzdžiai, orinio šildymo sistemose – kaloriferiai. Plokštinio spindulinio šildymo sistemų šildymo prietaisų funkcijas atlieka patalpų atitvarinės konstrukcijos (sienos, perdangos, pertvaros) arba specialios pakabinamos ar pristatomos šildymo plokštės, kuriose įmontuotas elektra šildomas elementas arba vamzdžiai su juose cirkuliuojančiu šilumnešiu (vandeniu, garu, oru). Vietinėse šildymo sistemose naudojami dujiniai ir elektriniai šildymo prietaisai ir krosnys.
Izoliuotuose dujiniuose šildymo prietaisuose degimui reikalingas oras iš išorės tiekiamas vienu kanalu, degimo produktai išleidžiami kitu kanalu; dujinių židinių degimo produktai išleidžiami į atmosferą. Elektriniai šildymo prietaisai dažniausiai turi didelės varžos atvirą laidininką, kuris šildo patalpos orą arba šildymo prietaiso korpuse sumontuotą laidininką, perduodantį šilumą per aplink jį cirkuliuojantį skystį. Termokumuliaciniuose šildymo prietaisuose šilumos perteklius sukaupiamas įrenginio futeruotėje, kuri gaminama iš medžiagos, turinčios didelį šilumos talpumo koeficientą (tam dažniausiai naudojamas magnezitas). Šių šildymo prietaisų šilumos naudojimas valdomas automatiniais įtaisais. Vietinėse šildymo sistemose t. p. plačiai taikoma infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir plokštės uždaroms ir atviroms patalpoms šildyti.