Silèzijos kara, 18 a. Habsburgų valdomos Austrijos ir Hohencolernų valdomos Prūsijos karai dėl Silezijos. Pirmasis (1740–42) ir antrasis (1744–45) Silezijos karai buvo Austrijos įpėdinystės karo, trečiasis (1756–62) – Septynerių metų karo dalis. Visi jie vyko Prūsiją valdant karaliui Frydrichui II Didžiajam.
Pasibaigus Trisdešimties metų karui (1618–48) Silezijoje įsitvirtino protestantų tikėjimas, čia sparčiai plėtojosi kasybos ir audimo pramonė, kraštas greitai tapo viena turtingiausių Habsburgų valdų. Pirmiausia dėl to Frydrichas II Didysis išsikėlė tikslą prisijungti Sileziją ir kaip pretekstą panaudojo 1537 sudarytą Hohencolernų dinastijos Brandenburgo kurfiursto Joachimo II Hektoro ir Piastų dinastijos Legnicos kunigaikščio Frydricho II sutartį, kad išmirus Silezijos Piastų atšakai Silezija atiteks Hohencolernams. Piastams 1675 išmirus šis pažadas nebuvo tesėtas, Silezija už išpirką teko Habsburgams (tiksliau – Čekijos karaliams) ir šie krašto formaliai nebegalėjo atsisakyti, nes 1713 išleista pragmatinė sankcija skelbė Habsburgų valdų nedalomumo principą.
1740 12 Prūsijos kariuomenė įsiveržė į Sileziją ir per du mėnesius ją užėmė, nesutikusi didesnio pasipriešinimo. Vienintelį didelį (Frydrichui II Didžiajam – pirmąjį gyvenime) Mollwitzo (dabar Małujowicai, Lenkija) mūšį 1741 04 laimėjo Prūsija ir pagal Breslau taiką (1742) Silezijos didžiąją dalį imperatorė Marija Teresė perleido Prūsijai. Austrija su praradimu nesusitaikė ir pabandė atsiimti Sileziją, bet po kelių pralaimėjimų (1745 06 prie Hohenfriedebergo kaimo Silezijoje, 1745 09 prie Sooro Čekijoje) buvo priversta nusileisti ir pagal 1745 12 Dresdeno sutartį Silezija dar kartą patvirtinta Prūsijai. Austrijos bandymas trečią kartą karu atgauti Sileziją iš pradžių atrodė sėkmingas (Austrijos ir jos sąjungininkės Rusijos kariuomenės 1761–62 kelis kartus sumušė Prūsijos dalinius), bet Rusijos caru tapus Petrui III sąjunga nutrūko, o įgijusios patirties ir pasirodžiusio talentingu karvedžiu Frydricho II Didžiojo vadovaujamos Prūsijos kariuomenės Austrija viena įveikti nebeįstengė. Pagal 1763 Hubertusburgo taiką Silezija buvo pripažinta Hohencolernų valda, Prūsija įgijo didžiosios Europos valstybės statusą.