Silèzijos sukilmai (1919–21), Aukštutinės Silezijos lenkų sukilimai prieš Vokietijos valdžią siekiant, kad šis regionas būtų perduotas 1918 atsikūrusiai Lenkijos valstybei. Versalio taikos sutartis (1918 06 28), pagal kurią Aukštutinės Silezijos priklausomybės klausimą turėjo spręsti plebiscitas, sukėlė vietos lenkų gyventojų nepasitenkinimą.
1919 sukilimas
Prasidėjo 08 17 Vokietijos valdžiai jėga numalšinus angliakasių visuotinį streiką (žuvo 7 žmonės). Dalyvavo daugiausia Aukštutinės Silezijos karinės organizacijos (įkurta 1919 02 Bytome) būriai. Lenkijos vyriausybė, tuo metu kariaujanti su Sovietų Rusija ir Lietuva bei vengdama konfliktuoti su Antante, sukilėlių tiesiogiai neparėmė. Iki 1919 08 26 Vokietijos kariuomenė sukilimą, apėmusį pramoninį rajoną ir pietines apskritis, nuslopino (dauguma sukilėlių pasitraukė į Lenkiją), bet Aukštutinėje Silezijoje Vokietijos kariuomenę pakeitė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos kariuomenė, 1920 02 valdžia buvo perduota Antantės sudarytai komisijai, sudaryti du – lenkų ir vokiečių – plebiscitiniai komitetai.
1920 sukilimas
Prasidėjo 1920 08 19–20 naktį dėl vokiečių karinių organizacijų pastangų perimti regiono valdymą ir smurto veiksmų prieš lenkus (be to, paskleistas melagingas gandas, esą Varšuva atitekusi bolševikams). Sukilėliai (jų buvo apie 2000) reikalavo panaikinti šias vokiečių organizacijas, sukurti lenkų civilinę apsaugą. Lenkams užėmus nemažą dalį Aukštutinės Silezijos teritorijos (daugiausia mažesnes gyvenvietes ir kaimo vietoves, didesni miestai blokuoti) Antantės komisija priėmė nutarimą vietoj vokiečių policijos sudaryti mišrią vokiečių ir lenkų policiją (lenkų – apie 50 %), pažadėta lenkų atstovų įtraukti į vietos administraciją. 1920 08 25 sukilimas buvo nutrauktas.
vokiečių policija prie kelio Bogucicus (1920)
1921 sukilimas
Prasidėjo 05 03 Antantės komisijai po lenkams nepalankių 1921 03 20 plebiscito rezultatų nusprendus beveik visą Aukštutinę Sileziją perduoti Vokietijai. Per sukilimą streikavo apie 190 000 žmonių, apie 60 000 kovojo ginklu. Sukilėliams užėmus regiono pietrytinę dalį birželio viduryje abi kovojančios pusės buvo atskirtos Antantės kariuomenės kordonu, liepos pradžioje sukilėlių ir Vokietijos kariuomenės išvestos iš Aukštutinės Silezijos. Sukilimai paskatino Tautų Sąjungos Ambasadorių tarybą 1921 10 20 priimti Lenkijai palankesnį nutarimą: jai atiteko 29 % Aukštutinės Silezijos teritorijos. Dar Aukštutinės Silezijos klausimas.