silfonai
silfònas (angl. sylphon), plonasienio vamzdžio pavidalo spyruoklinis elementas gofruotu paviršiumi. Yra standus, todėl veikiant jėgoms ar išorinio ir vidinio slėgių skirtumui lengvai deformuojasi ašies kryptimi. Naudojamas kaip jautrusis elementas slėgio, temperatūros, debito matavimo ar reguliavimo prietaisuose (pvz., barometruose, aneroiduose), kaip lanksti vamzdžių mova, kaip įtaisas mechaninei energijai versti skysčio arba dujų energija ir atvirkščiai – skysčio arba dujų energijai versti mechanine energija siurbliuose, kompresoriuose arba silfoniniuose hidrauliniuose ir pneumatiniuose varikliuose. Dar naudojamas hidraulinių ir pneumatinių sistemų vamzdynų ir jų elementų temperatūrinėms deformacijoms, montavimo paklaidoms ir poslinkiams kompensuoti (vandens tiekimo, naftos gavybos, perdirbimo ir kitose sistemose). Būna besiūlis ir suvirintas, vienasluoksnis ir daugiasluoksnis.
Gaminamas iš spyruoklinio plieno, bronzos, armuotos gumos, polimerų ir kitų tamprių medžiagų (priklauso nuo veikiančių apkrovų dydžio, skysčių ar dujų, su kuriomis liečiasi, fizinių ir cheminių savybių). Reikiama forma suteikiama liejant, štampuojant, hidrostatiniu formavimu specialioje įrangoje arba suvirinant iš atskirų dalių. 1900 silfoną sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų išradėjas ir pramonininkas Westonas Milleris Fultonas.