šilhų kalba

šlhų kalbà, tačelhtų kalbà, afrazijiečių šeimos berberų ir libių kalbų šakos Atlaso grupės kalba. Vartojama Maroke (viena oficialiųjų kalbų) ir Alžyro vakarinėje dalyje. Iš viso 8–9 mln. kalbančiųjų. Turi daug tarmių. Artima tamazightų kalbai. Turi 3 balsines (i, a, u) (dėl garso ə statuso nėra vienos nuomonės) ir 33 priebalsines fonemas. Būdingos geminatos. Turi giminės (vyriškoji, moteriškoji), skaičiaus, laiko, asmens, nuosakos ir kitas gramatines kategorijas. Daug skolinių iš arabų kalbos. Būdinga sakinio struktūra – VSO (tarinys–veiksnys–papildinys). Turi gausią žodinės literatūros tradiciją. Gausus rankraštinis palikimas arabų raštu. Naudotos įvairios rašto sistemos: iki 20 a. – arabų raštas, nuo 20 a. – lotyniškasis raštas, t. p. bandyta įdiegti berberų tifinaghų rašto sistemą. Mokomasi Maroko mokyklose. 1906 išversta Biblija.

85