silicifikãcija (silicis + lot. facio – darau), silifikãcija, silicio dioksido pagausėjimas uolienose jam užpildant esančias ertmes (plyšius, poras, kavernas) arba susidarant jo modifikacijoms (kvarco, opalo, chalcedono) dėl kai kurių uolienų cheminių komponentų pasikeitimo. Vyksta endogeninėmis ir egzogeninėmis sąlygomis per diagenezę, epigenezę, hipergenezę, metasomatizmą (veikiant hidroterminiams tirpalams). Su silicifikacija susijęs kvarcitų, greizenų, ragainių, kai kurių skalūnų susidarymas; silicifikuotose uolienose randama švino, cinko, gyvsidabrio, stibio rūdų mineralų, fluorito, pjezooptinio kvarco.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |