silicio dioksidas

silcio dioksdas, SiO₂, silicio (oksidacijos laipsnis +4) junginys su deguonimi; rūgštinis oksidas. Bespalvė kristalinė arba amorfinė medžiaga. Lydymosi temperatūra 1723 °C, tankis 2200 kg/m³. Yra daug polimorfinių silicio dioksido atmainų. Dielektrikas, savitoji elektrinė varža 20 °C temperatūroje 1·10¹² Ω·m. Atsparus rūgštims, jį tirpina tik vandenilio fluorido rūgštis: SiO₂ + 6HF → H₂SiF₆ + 2H₂O. Reaguodamas su šarmų tirpalais, t. p. lydomas su metalų oksidais arba karbonatais sudaro silikatus (šia savybe naudojamasi gaminant betoną ir stiklą). Gamtinis silicio dioksidas (kvarcas) – vienas labiausiai paplitusių Žemės plutoje mineralų. Silikatų pavidalu silicio dioksidas įeina į granito sudėtį, sudaro 50 % smėlio. Silicio dioksidas gaunamas reaguojant neorganinėms rūgštims su natrio silikatu, deginant silicio chlorido garus vandenilio ir deguonies mišinyje. Sintetinis silicio dioksidas naudojamas kaip tepalų, klijų, dažų tirštiklis, baltas gumos užpildas, sorbentas ir katalizatorių nešiklis (silikagelis), sorbentas chromatografijoje (aerosilas), kvarco monokristalai – radiotechnikoje, akustooptikoje ir akustoelektronikoje, optiniuose prietaisuose, kvarco pluoštas – optinio ryšio kabeliuose. Iš gamtinio silicio dioksido daromas stiklas, porcelianas ir fajansas, silikatinės plytos, keramika, jis naudojamas kaip abrazyvinė medžiaga, betono užpildas, kai kurios silicio dioksido kristalinės atmainos – juvelyrikoje.