silikagelis
silikagèlis (silicis + lot. gelo – stingstu), dirbtiniu būdu gautas amorfinis silicio dioksido gelis, vienas pirmųjų pramoninių sintetinių sorbentų. Akyta, balta medžiaga, sudaryta iš sferinių koloidinių dalelių, kurių dydis 1–100 nm. Dažniausiai būna minkštų elastingų grūdelių pavidalo, kurie netirpsta ir nebrinksta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Turi didelį santykinį paviršių (iki 1000 m2/g), todėl gali sugerti didelį kiekį kitos medžiagos, ypač vandens ir kitų polinių skysčių. Gaunamas natrio silikatui reaguojant su sieros arba druskos rūgštimi – susidaro silicio rūgšties hidrogelis nSiO2∙mH2O, kuris džiovinamas virsta silikageliu. Naudojamas chromatografijoje, organinėms medžiagoms (vaistams, vitaminams) perskirti, vandens garams sugerti, dujoms džiovinti, emulsijoms stabilizuoti, riebalams valyti ir balinti, išsiliejusiai naftai sugerti, kaip priešputis, katalizatorių rišamoji medžiaga ir nešiklis.