Otto-Knapp Silke (Zilkė Òto Knap) 1970Bohmte (Osnabrücko apskritis) 2022 10 09Pasadena (Kalifornijos valstija), vokiečių tapytoja. 1996 baigė Hildesheimo universitetą, 1997 – Chelsea meno ir dizaino koledžą Londone. Nuo 2014 dėstė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Menų ir architektūros mokykloje.
Išgarsėjo 2011–13 niūrokos lyrinės nuotaikos tapybos ciklais, atliktais autorine technika – liejant, plaunant akvarelę arba guašą, manipuliuojant pigmento dėmėmis, sukuriant neryškų, išblukusį piešinį. Monochrominiuose paveiksluose daugiausia vaizduojamas blyškus judančios moters figūros siluetas arba grafiški uždaro peizažo fragmentai (jūros įlanka, pakrantė, miško aikštelė), žaidžiama plona riba tarp jusliškai paveikių ir nepažinių, simboliškų vaizdinių. Išradingai naudojama plokštuma: vaizduojami siužetai dažnai primena efemeriškus scenovaizdžius, o figūrų judesiai – choreografinius epizodus, kurie užpildo visą formatą ir menamai tęsiasi kituose paveiksluose (ekspozicijose paveikslai grupuojami, sujungiami į monumentalius frizus arba širmas, imituojant teatre naudojamas pertvaras). Drobėse vyrauja pilkšvas koloritas (sidabriško pigmento naudojimas padeda išgauti šviesą, panašią į mėnesienos), įterpiami nenaratyviniai elementai (akvarelės liejimo pėdsakai, nuplovimų žymės). Visa tai sukuria keistumo, paslapties, netikrumo atmosferą, pabrėžiamas vaizdo konstravimo momentas, stilizacija (Scena (Šiaurė ir Pietūs) 2012, Vienas po kito slenkančių vaizdų seka 2018).
S. Otto-Knapp vaizdų šaltinis – teatro, kino, operos, ypač šiuolaikinio šokio fotodokumentika (Yvonne Rainer, Michaelio Clarko, Annos Halprin, Bronislavos Nijinskos ir kitų choreografijos motyvais). Ryšku nuorodos į romantinį peizažą (Monotonija (Mėnesienos scena pagal Samuelį Palmerį) 2016), dažnos G. O’Keeffe’s, E. Muncho motyvų parafrazės (Medžiai ir mėnulis 2012–13, Jūros peizažas (Elipsė ir kranto linija), Sala (Vaizdas nuo Round Heado), abu 2013).
Sukūrė tapybos darbų interjerams, šokio kostiumų projektų, piešinių, grafikos kūrinių (ciklas Trys jūros peizažai 2013), dailininko knygų.
Surengė individualių parodų Londone, Vienoje, Toronte, Los Andžele ir kitur. Dalyvavo Stambulo (2005), Liverpulio (2018), San Paulo (2021) bienalėse. Menininkės kūrinių turi Ontario meno galerija, Moderniojo meno muziejus Niujorke, Čikagos meno institutas, Tate’o galerija, kitos institucijos.
2648