šilkogrãfija, serigrãfija (lot. sericum – šilkas + gr. graphō – rašau), grafikos technika: piešinys kuriamas grafiniu tušu arba pieštuku ant rėmelyje ištempto tankaus šilkinio, medvilninio, sintetinio arba metalinio tinklelio. Tinklelį impregnavus tušas pašalinamas, per susidariusias akytas tinklelio vietas įtrinami dažai (aliejiniai, vandeniniai). Piešinys gali būti parengtas ir fotografijos, kitais būdais. Šilkografijos atspaudai (rankomis arba mechanizuotai) daromi ant popieriaus, kartono, audinio, plastiko, medžio, stiklo. Spalvotam atspaudui gaminama po trafaretą kiekvienai spalvai. Manoma, šilkografija kilo iš audinių dekoravimo būdų, taikytų senovės Kinijoje ir Japonijoje. Vakaruose kaip grafikos technika susiklostė 20 a. pradžioje; iš pradžių taikyta komerciniams tikslams. Nuo 4 dešimtmečio šilkografiją pradėjo naudoti dailininkai, ji suklestėjo 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje (A. Warholo, R. Rauschenbergo, E. Paolozzi kūriniai).
Lietuvoje kūrinių šilkografijos technika sukūrė R. V. Gibavičius, M. P. Vilutis, P. Repšys ir kiti.