slosas (isp. silo, dgs. silos), hermetiškai konservuotas sultingasis pašaras. Gaunamas anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis fermentuojant (rauginant) žaliuosius augalus.
Silosas gaminamas iš kukurūzų, saulėgrąžų, pašarinių šakniavaisių ir jų lapų, vikių ir avižų, vikių, pupų ir avižų mišinio, daugiamečių ir vienamečių žolių, perdirbamosios pramonės šalutinių produktų (cukrinių runkelių griežinių, kukurūzų tarkių). Mikroorganizmai augaluose esantį cukrų skaido į organines rūgštis, kurios saugo silosą nuo gedimo. Silose sumažėja vandenyje tirpstančių angliavandenių, bet būna iki 2 % pieno rūgšties, iki 0,6 % acto rūgšties, kai kurių rūšių silosas turi šiek tiek propiono, valerijonų rūgščių. Prastame silose būna ir sviesto rūgšties (gyvuliai tokio siloso neėda arba blogai ėda). Siloso pašarinė vertė priklauso nuo silosuojamų augalų rūšies, silosavimo technologijos, jo laikymo sąlygų. 1 kg kukurūzų ir daugiamečių žolių atolo siloso turi 1,82 MJ apykaitos energijos, 26,7 g baltymų, 65 g celiuliozės, 1,9 g cukraus, 2,5 g kalcio, 0,5 g fosforo, 11 mg karoteno. 1 kg vikių ir avižų siloso turi 2,06 MJ apykaitos energijos, 18,3 baltymų, 53 g celiuliozės, 1,6 g cukrų, 2 g kalcio, 0,6 g fosforo, 18 mg karoteno.
kukurūzų silosas
Siloso kokybė vertinama pagal jo spalvą, kvapą ir struktūrą. Geros kokybės silosas yra gelsvai, pilkai ar rusvai žalias. Tamsiai rudas ar juodas silosas būna perkaitęs (daugiau kaip 55 °C temperatūros) arba papuvęs. Geras silosas turi raugintų kopūstų, vaisių, perkaitęs – šviežios duonos, medaus ar tabako, apgedęs – silkės, prakaito, mėšlo kvapą. Gero siloso struktūra natūrali – dalelės nesulipusios, negleivėtos. Silosu šeriami visi gyvuliai.
Silosuoti mokėjo jau senovės egiptiečiai; jie duobėse raugindavo neprinokusius grūdus. Europoje augalus pradėta silosuoti 18 a. (Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje). 19 a. silosas pradėtas gaminti Vokietijoje, Prancūzijoje. Pasaulyje paplitusios siloso tranšėjos, ritininė (ryšulinė) siloso gamyba. Smulkūs ūkininkai naudoja plastikinius siloso kaupus. Lietuvoje pirmą kartą silosuota 1890 Gižų (Vilkaviškio apskr.) dvare. Pirmasis silosavimą 1911 aprašė A. Čėsna.
2291
56