siluètas (pranc. silhouette), dailės (dažniausiai grafikos) kūrinys: plokščias, vienspalvis žmogaus (dažniausiai portretas) arba daikto vaizdas. Paprastai piešiamas juodu tušu šviesiame fone, t. p. baltais dažais tamsiame fone arba iškerpamas iš popieriaus, audinio, išpjaunamas iš kartono, medžio.
Auguste Edouart. Frankas Johnsonas, Saratogos 128-ojo pulko pučiamųjų orkestro lyderis, su žmona Helen (popierius, 1842–44, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Siluetinių atvaizdų sukurta senovės Kinijoje, Japonijoje, Azijos kitose šalyse. 1759 sukūrus prancūzų finansų ministro Étienne’o de Silhouette’o siluetinę karikatūrą šiems atvaizdams prigijo silueto pavadinimas; jis taikytas ir to laikotarpio populiariems šešėliniams portretams. Nuo maždaug 1780 siluetai paplito Europos, labiausiai Vokietijos (dažniausiai mėgėjų) dailėje; atsirado tik siluetus kuriančių dailininkų. Dažniausiai kurtos nesudėtingos figūrinės kompozicijos, natiurmortai, profiliniai portretai, sukurta ir sudėtingesnių istorinių kompozicijų, peizažų. Siluetai laikyti pigiomis tapytų portretų alternatyvomis, juos itin mėgo vidutiniai miestiečiai. 19 a. išradus fotografiją siluetų populiarumas pamažu sumenko, 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje dažniausiai naudojami grafiniame dizaine, iliustracijose.