šilumà, šilumnis judjimas, statistinio pobūdžio dėsniais apibūdinamas makroskopinės sistemos dalelių (atomų, molekulių) chaotinis judėjimas. Atitinka tų pačių dalelių mechaninį judėjimą, aprašomą klasikinės arba kvantinės mechanikos dėsniais, kurių makroskopinei sistemai praktiškai pritaikyti neįmanoma. Šilumą apibūdina kūno temperatūra. Šiluma intensyvėja didėjant temperatūrai ir dėl to gali slinkti dalelės, suktis (pvz., molekulės), atsirasti virpesių (pvz., kristalo gardelės). Šilumą sukelia vienalytės sistemos dalelių tankio ir nuo tankio priklausančių dydžių fliuktuacijos. Dujų arba skysčio dalelių šiluma lemia Browno judesį. Esti kuro degimo, garavimo, fazinio virsmo, kondensacijos, lydymosi, kristalizacijos šiluma. Ją tiria termodinamika, termokinetika ir statistinė fizika. Energinė šilumos charakteristika yra šilumos kiekis, kuris kartais t. p. vadinamas šiluma. SI šilumos vienetas – džaulis.
2469