šiluminė energetika

šilumnė energètika, šiluminės technikos šaka, apimanti šilumos virsmo kitomis energijos rūšimis (dažniausia mechanine, elektrine) būdus. Šilumos energijai versti į mechaninę naudojami šiluminiai varikliai: garo turbinos, garo mašinos, reaktyviniai varikliai, vidaus degimo varikliai. Šiluminėse elektrinėse šiluminių variklių mechaninė energija verčiama elektros energija, o mechaninei energijai gauti naudojama organinio kuro degimo, branduolinio kuro branduolių dalijimosi šiluma, t. p. Žemės gelmių, Saulės spinduliuotės šiluma. Įrenginiai, tiesiogiai šilumą verčiantys elektros energija (neturintys mašininių elektros generatorių), yra magnetohidrodinaminis generatorius, termoelektrinis generatorius ir kiti. Šiluminės energijos vertimas mechanine pagrįstas darbinės medžiagos (garo arba dujų) savybe atlikti mechaninį darbą, kai kinta jos tūris. Įrenginiai, šilumą verčiantys mechaniniu darbu, turi šilumos tiekimo sistemą, vieną arba kelias darbinės medžiagos varomas mašinas. Pagal šilumos perdavimo darbinei medžiagai būdą jie skirstomi į išorinio perdavimo (šiluma perduodama šilumokaičiu iš išorinio šaltinio) ir vidinio perdavimo (kai darbinė medžiaga – kuro degimo produktai).