šiluminė mašina

šilumnė mašinà, įrenginys, verčiantis darbą ir šilumos kiekį vieną kitu. Nenutrūkstamai dirbančios šiluminės mašinos darbą atliekančio kūno būsena kinta uždaruoju ciklu. Iš aukštesnės temperatūros kūno paimtas (arba atiduotas) šilumos kiekis Q, atliktas darbas A ir žemesnės temperatūros kūnui atiduotas (arba paimtas) šilumos kiekis Q₁ siejasi lygybe: Q = Q₁ + A. Yra trys šiluminių mašinų tipai: šiluminis variklis, šilumos siurblys ir šaldymo mašina. Šiluminis variklis – įrenginys darbui gauti: imdamas šilumos kiekį Q iš aukštesnės temperatūros kūno (kaitintuvo) atlieka darbą A ir žemesnės temperatūros kūnui (aušintuvui) atiduoda šilumos kiekį Q₁. Apibūdinamas naudingumo koeficientu η = A/Q, kuris visada mažesnis kaip 1. Šilumos siurblys – įrenginys kūnui šildyti: panaudodamas darbą A ir iš žemesnės temperatūros kūno (pvz., upės, ežero vandens) imdamas šilumos kiekį Q₁, šildo aukštesnės temperatūros kūną (šilumos imtuvą) perduodamas jam šilumos kiekį Q. Apibūdinamas šildymo koeficientu γ = Q/A, kuris visada didesnis kaip 1. Šiuo įrenginiu aukšta šilumos imtuvo temperatūra praktiškai nepasiekiama. Šaldymo mašina – įrenginys kūnui šaldyti: naudodama darbą A paima žemos temperatūros šilumos kiekį Q₁ iš šaldomo kūno, o aplinkai atiduoda aukštesnės temperatūros šilumos kiekį Q. Apibūdinama šalčio koeficientu δ = Q₁/A, kuris būna ir mažesnis kaip 1, ir didesnis kaip 1.

2469