šiluminis plėtimasis

šilumnis plėtmasis, kaitinamų kūnų matmenų kitimas. Kaitinamos dujos plečiasi dėl molekulių kinetinės energijos didėjimo. Skysčio ir kietųjų kūnų šiluminis plėtimasis susijęs su atomų šiluminiais virpesiais, todėl temperatūrai kylant didėja tarpatominiai atstumai, taigi ir kūno tūris. Šiluminis plėtimasis, kai slėgis pastovus, apibūdinamas izobariniu tūrio plėtimosi koeficientu α = $\frac{1}{V}{(\frac{\partial V}{\partial T})}_p$; čia V – kūno tūris, T – absoliučioji temperatūra, p – slėgis. Kietųjų kūnų šiluminis plėtimasis apibūdinamas dar ir šiluminio ilgėjimo koeficientu α = $\frac{1}{l}{(\frac{\partial l}{\partial T})}_p$; čia l – pradinis kūno ilgis pasirinktąja kryptimi. Šiluminio ilgėjimo koeficientus α_x, α_y, α_z išilgai kristalografinių ašių x, y, z lemia kristalo simetrija. Pvz., kubinės sistemos kristalų, kaip ir izotropinių kūnų, α_x = α_y = α_z ir α_V = 3α_l. Daugumos kūnų α_V > 0, bet yra išimčių, pvz., atmosferos slėgyje vandens, kaitinamo nuo 0 °C iki 4 °C, tūris mažėja (α_V < 0). Dujų α_V labai priklauso nuo T (idealiųjų dujų α_V proporcingas 1/T), skysčių α_V nelabai priklauso nuo T. Daugelio kietųjų medžiagų koeficientas α_V mažas ir plačiame temperatūrų intervale praktiškai nekinta. Į šiluminį plėtimąsi atsižvelgiama konstruojant įrenginius, prietaisus ir mašinas, veikiančias nepastovioje temperatūroje.