šilumos smūgis

šilumõs smgis, liguista organizmo būklė, atsirandanti dėl perkaitimo, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Žmogus perkaista dėl aplinkos oro aukštos temperatūros, didelio santykinio oro drėgnio, mažo oro srauto judėjimo. Perkaistama ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje, daug ir sunkiai dirbant karštoje aplinkoje (pvz., šiltnamyje), karštą dieną aktyviai judant ir geriant mažai vandens. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra ir didesnis drėgnis, tuo greičiau patiriamas šilumos smūgis. Šilumos smūgio požymių atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra (38–40 °C), skauda galvą, atsiranda mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta. Būklei sunkėjant žmogus ima kliedėti, ištinka traukuliai, netenka sąmonės. Lengvai perkaitęs nukentėjėlis paguldomas pavėsyje ar vėsioje patalpoje, atsagstomi ar nurengiami viršutiniai drabužiai. Ant galvos dedamas šaltas kompresas, duodama atsigerti vėsaus gėrimo. Jei būklė sunkesnė, ligoninėje taikoma infuzinė ir simptominė terapija.