Šilutės apskritis

Šilùtės apskrits, iki 1923 Šilokarčemõs apskrits, administracinis teritorinis vienetas, 19 a. pradžioje–1950 buvęs Lietuvos vakaruose. Centras – Šilutė. Plotas: 1825 – 843, 1949 – 1345 km². 1825 buvo 22 948, 1861 – 36 528, 1890 – 42 143, 1910 – 43 309, 1925 – 36 404, 1938 – 38 576 gyventojai.

Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–18 reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. 1818–71 priklausė Prūsijai, 1871–1919 Vokietijai, 1920–23 – Prancūzijos administruojamam Klaipėdos kraštui, 1923–39 Lietuvai, 1939–44 buvo okupuotas nacių Vokietijos, nuo 1944 priklauso Lietuvai.

1905 buvo 19 valsčių (Gaidelių, Karklės, Kintų, Kiškių, Lapynių, Pašyšių, Rusnės, Saugų, Skirvytės, Skirvytėlės, Šakūnų, Šakūnėlių, Šilutės, Šyšos, Špukų, Traksėdžių, Užlėknių, Ventainės, Vėžių), 1920 – 15 valsčių (Andriulių, Gaidelių, Kintų, Kiškių, Lapynių, Pašyšių, Rusnės, Saugų, Skirvytėlės, Šakūnėlių, Šilutės, Šyšos, Traksėdžių, Užlėknių, Vėžių). 1947 04 buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai). 1947 11 liko 7 stambūs valsčiai (Juknaičių, Kintų, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio), 56 apylinkės ir Rusnės, Šilutės miestai.

1950 06 20 Šilutės apskritis pertvarkyta į Šilutės rajoną, dalis perduota Priekulės rajonui.