Šilùtės rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vakaruose, Klaipėdos apskrityje, prie Rusijos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos ir Kuršių marių.
1
Didumą Šilutės rajono savivaldybės teritorijos užima Pajūrio žemuma, šiaurės rytinėje dalyje plyti Vakarų Žemaičių plynaukštės pakraštys (jame yra aukščiausia savivaldybės vieta – 117 metrų). Rytuose Rusnės sala (didžiausia Lietuvoje; joje prie Dumblių ežero yra žemiausia Lietuvos vieta –1,3 metro). Sausio vidutinė temperatūra –2–2,5, liepos – 17,5 °C. Per metus iškrinta 750 mm kritulių.
Dažni dideli potvyniai; užliejama 400 km2 teritorija, apsemiama 50 km kelių, apie 20 kaimų, apie 400 sodybų. Savivaldybės pietvakarine riba teka Rusnė (Nemuno deltos šaka) ir jos intakai Leitė, Šyša, Minija bei jos intakai – Tenenys, Veiviržas. 12 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausias – Krokų Lanka.
3 valstybinės reikšmės tvenkiniai – Ramučių (plotas 51,2 ha), Žemaičių Naumiesčio (29,9 ha), Šylių (11 hektarų). Dirvožemiai daugiausia smėlio ir lengvo priemolio pasotintieji ir puveningieji salpžemiai, glėjiškieji ir paprastieji išplautžemiai, pasotintieji ir puveningieji šlynžemiai, yra paprastųjų smėlžemių, jauražemių, balkšvažemių, palvažemių, durpžemių, pradžiažemių. Miškai užima 22,3 % teritorijos. Vyrauja pušynai, eglynai. Didžiausi Aukštujų, Žąsyčių miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos yra žvyras, smėlis, durpės, nafta. Nemuno deltos regioninis parkas (jame yra Aukštumala), Veiviržo ir Stemplių kraštovaizdžio, Kintų, Norkaičių, Šiaudėnų botaniniai, Veiviržo, Minijos ichtiologiniai, Graumenos hidrografinis, Meškinės pedologinis, Svencelės, Pleinės telmologiniai draustiniai. Gamtos paminklas (Jurgaičių ąžuolas). Kuršių marių, Vainuto miškų biosferos poligonai.
Kintų tvenkinys Minijos ichtiologiniame draustinyje
Vyrauja medienos apdirbimo (bendrovės Germanika, Skatulė), baldų gamybos (Šilutės baldai; apie 90 % produkcijos eksportuojama; Virekta), dirbtinio marmuro, granito ir lieto akmens gaminių (Baltijos marmuras), sūrio ir sviesto (Šilutės Rambynas), mėsos produktų (Vilkyčių mėsa), miltų (Kriaunų malūnas plius), kailių siuvimo (Eksa), durpių gavybos (Klasmann-Deilmann Šilutė) ir kitos įmonės. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Šilutėje, Rusnėje, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje. Turizmas (vandens turizmas, žvejyba, kaimo turizmo sodybos Rusnėje, Macikų, Minijos, Šyšos, Vilkyčių kaimuose).
Per savivaldybę eina Klaipėdos–Tilžės (Rusijos Federacija, Kaliningrado sr.) geležinkelis, Klaipėdos–Pagėgių plentas. 2018 buvo Šilutės profesinio mokymo centras, 5 gimnazijos ir 5 jos skyriai, 8 pagrindinės mokyklos ir 3 jos skyriai, 1 pradinė, 2 specialiosios, meno, sporto mokyklos, mokykla-darželis, darželis, 7 lopšeliai-darželiai, jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras. Ligoninė, psichiatrijos ligoninė, 2 ambulatorijos, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 12 medicinos punktų, vaikų, senelių globos namai, 17 bažnyčių, Šilutės kultūros ir pramogų, Kintų Vydūno kultūros, etnokultūros ir informacijos, senųjų kaimo tradicijų kultūros, žemaičių krašto etnokultūros centrai, F. Bajoraičio viešoji biblioteka (23 filialai). Šilutės muziejus su 4 padaliniais. Minijos (Mingės) etnografinis kaimas, Uostadvaris, Ventės ragas, Aukštumalos pelkės pažintinis takas ir kitos lankytinos vietos.
Uostadvaris
Istorija
Šilutės rajonas sudarytas 1950 06 20 iš panaikintos Šilutės apskrities 42 apylinkių. Plotas buvo 1222 km2. Centras – Šilutė. 1987 buvo 3 rajono pavaldumo miestai (Pagėgiai, Rusnė, Šilutė). 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1954, 1959 ir 1976 buvo 14, 1963, 1970 ir 1972 – 17, 1979 – 13, 1987 – 12, 1989 – 11 apylinkių. 1959 pabaigoje Šilutės rajonui perduotos panaikinto Priekulės rajono 7 apylinkės, 1962 prijungtas Pagėgių rajonas; 2 apylinkės 1962 perduotos Tauragės, 1 – Klaipėdos rajonui. 1995 vietoj Šilutės rajono įsteigta Šilutės rajono savivaldybė. 1999 jos dalis perduota Pagėgių savivaldybei.
2
potvynis Rusnėje
Ventės ragas
Žemaičių Naumiestis
Šilutės rajono savivaldybės žemėlapis
-Šilutės rajonas