Šilutės seimo deklaracija

Šilùtės semo deklarãcija, oficialiai Klapėdos krãšto semo deklarãcija, Mažosios Lietuvos lietuvių politinis dokumentas.

Priimtas 1923 01 19 Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, jo skyrių (komitetų) ir draugijų atstovų suvažiavime Šilutėje (Šilokarčemoje; Šilutės seimas). Deklaracijoje iškilmingai skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis jungiasi prie Lietuvos valstybės, kad jos Seimas yra krašto aukščiausia valdžia. Dokumentas įgaliojo Gelbėjimo komitetą rūpintis, kad Antantė (I pasaulinio karo sąjungininkių nugalėtojų blokas) kuo greičiau pripažintų Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos Respublikos; tą pačią dieną apie deklaracijos paskelbimą pranešta Lietuvos vyriausybei (tai padaryta vykdant tarptautinės teisės nuostatą dėl tautų apsisprendimo teisės).

Šilutės seimo deklaracija

Dokumento preambulėje padėkota Mažosios Lietuvos sukilėliams, Klaipėdos krašto išvaduotojams savanoriams iš Didžiosios Lietuvos, pasveikinta besikurianti krašto savanorių kariuomenė. Deklaracijoje pakartotos 1918 11 30 Tilžės akto, 1920 02 11 Prūsų lietuvininkų susivienijimo nutarimų dėl Klaipėdos krašto ir 1921 11 11 Lietuvos Respublikos Steigiamojo seimo rezoliucijos nuostatos, išreikštas krašto gyventojų siekis jungtis prie lietuvių tautos kamieno – atkurtos Lietuvos valstybės.

Dokumentą pasirašė apie 120 delegatų, tarp jų žymūs Mažosios Lietuvos kovotojai: M. Jankus, J. Brūvelaitis, J. Lėbartas, V. Šaulinskas, J. Vanagaitis, V. Gaigalaitis, M. Reišys, J. Stikliorius, J. Užpurvis, K. Meižytė, V. Bajoras, J. Aušra, E. Brožaitis, M. Gailius, M. Mačiulis, M. Deivikas, J. ir M. Labrencai, M. Šaulys, M. Klečkus, J. Pėteraitis.

Deklaracija turėjo poveikį Antantės sprendimams dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos valstybės.

587

1755