Šluva, miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų; seniūnijos, parapijos centras. 530 gyventojų (2021). Plentai į Raseinius, Tytuvėnus. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1919–39 pradinė, 1939–45 nepilna progimnazija, 1945–49 gimnazija, 1949–2016 vidurinė), Raseinių meno mokyklos Šiluvos filialas, kultūros namai, biblioteka (nuo 1937). Popiežiaus Jono Pauliaus II namai (jis 1993 lankėsi Šiluvoje). Miestelis žinomas kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) vyksta vieni iš didžiausių atlaidų (Šilinės). Šiluva priklauso Tytuvėnų regioniniam parkui. Prie Šiluvos yra Šiluvos tyrelis.
Šiluvos herbas
Architektūra
Planas spindulinis, yra keturkampė turgaus aikštė (2012 rekonstruota pagal architektūrinės bendrovės Kančo studija projektą).
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje (1760–75)
1608 apsireiškus Švč. Mergelei Marijai toje vietoje 1663 pastatyta medinė koplyčia (1818 perstatyta); dabartinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (gotikos ir lietuvių medinių varpinių modernizuotas derinys) pastatyta 1912–24 pagal architekto A. Vivulskio projektą (viduje ant apsireiškimo akmens – altorius, virš jo – Švč. Mergelės Marijos statula). Vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (1760–75) su stiuko skulptūriniu dekoru, joje – 8 mediniai altoriai, sakykla su 10 skulptūrų (visi 1762–78), 2 medinės krikštyklos (18 a., visų skulptorius M. Podhaiskis, ir 19 a.), stebuklingu laikomas paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (manoma, 17 a. 3 dešimtmetis, 2007 vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis), kiti paveikslai, tarp jų – barokinis Šv. Ona, pati trečioji (18 a.), Nukryžiuotasis (18–19 a.), tekstilės rinkinys (arnotas, 6 infulos, 4 stulos, 3 gremialai, kita).
2009 aikštės tarp koplyčios ir bazilikos sujungtos į vieną M. Jurgaičio aikštę (projektą parengė architektas G. Natkevičius su kitais), joje per atlaidus vyksta pamaldos, yra Rožinio slėpinių stotys, Švč. Mergelės Marijos, popiežiaus Jono Pauliaus II (2008, lenkų skulptorius Cz. Dźwigajus) skulptūros. Prie aikštės – Piligrimų informacinis centras (2010, architektai G. Natkevičius, E. Spūdys). Kapinėse – 2 vertingos antkapinės koplytėlės (abi 19 a.–20 a. pradžia).
2271
Istorija
15 a. pradžioje minimas Šiluvos kaimas (prie Šiaulių–Raseinių prekybinio kelio), 1517 vadinamas miesteliu. 1457 P. S. Gedgaudas pastatydino katalikų bažnyčią, 15 a. pabaigoje sudegė, apie 1500 atstatyta, po 1569 sunyko.
Nuo 16 a. pradžios Šiluvą valdė evangelikai reformatai Zavišos, vėliau S. Vnučkienė – 1592 įsteigta evangelikų reformatų bažnyčia (sunyko 18 a.), prie jos veikianti mokykla išaugo iki vidurinės (partikuliarinės), tarp 1622 ir 1639 tapo parapine, veikė iki 18 a. pabaigos. Pasak legendos, 1608 katalikų bažnyčios buvusioje vietoje piemenims apsireiškė Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (ankstyviausias Europoje apsireiškimas, oficialiai pripažintas Katalikų Bažnyčios); Šiluva tapo viena svarbiausių katalikų maldininkų ir piligrimystės vietų Lietuvoje: į Šilinės atlaidus jau 17 a. pirmoje pusėje atvykdavo tūkstančiai maldininkų (ir iš Mažosios Lietuvos). 1627 pastatyta medinė bažnyčia (vėliau perstatyta), 1760 pradėta statyti mūrinė. 1664 miestelyje gyveno 20 šeimų. 17 a. Šiluva gavo prekymečio, 1738 – turgaus privilegiją. 1811, 1892 ir 1918 miestelis degė. 1863 vasarą ir rudenį apylinkėse veikė A. Mackevičiaus sukilėlių būrys.
atlaidai Šiluvoje
19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. 1907 suvaidintas viešas lietuviškas vaidinimas. 1943 Šiluva, Tytuvėnų ir Kelmės apylinkėse J. Žemaitis (vėliau slapyvardis Vytautas, vienas Lietuvos partizanų vadų) organizavo slaptus ginkluotus šaulių būrius (apie 600 vyrų; 1944 dauguma prisijungė prie Vietinės rinktinės). 1944–53 apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Žebenkšties rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Šiluva buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2002 patvirtintas Šiluvos herbas ir vėliava. 1830 buvo 572, 1897 – 1215, 1923 – 992, 1959 – 1029, 1979 – 885, 1989 – 856, 2001 – 800, 2011 – 635 gyventojai.