Valinas Silvestras Teofilis 1789 07 11Paūnikiai (Raseinių apskr.) 1831Žemaitija, lietuvių poetas. Rašė lenkų ir lietuvių kalbomis. 1812 baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją (kunigu nebuvo įšventintas) ir įstojo į Napoleono kariuomenės lietuvių pulką. Po pralaimėto mūšio prie Slanimo (1812 10) grįžo į Žemaitiją. Įsitraukė į kultūrinį gyvenimą, bendravo su D. Poška. Dalyvavo 1831 sukilime ir per jį žuvo. Sukūrė satyrų, kurios savo forma ir idėjomis artimos Šviečiamojo amžiaus literatūrai, filosofinių elegijų, lyrinių eilėraščių, artimesnių romantizmo estetikai. 1817 parašytos poemos Plungės–Telšių kontubernija (Kontubernja Płungiańsko-Telszewska) ir Pareiškimas (Sobieskiada) atspindi masonų ir šubravcų idėjas bei veiklą. Iš to laikotarpio liko lietuviškos satyros Šlovė Bachuso, Telšių miestas yr ant kalno, eilėraščių Apie poetų vargą (Duma nad nędzą wierszopisów), Apie žmogaus menkybę (Duma nad nędzą człowieka), Skroblynas Aušbikavio girioj (Grabówka w Aużbikowskim lesie). Svarbiausi kūriniai lietuvių kalba – romantinė baladė Birutė (išspausdinta 1823), eiliuotas laiškas Pas jo mylistos D. Poškos (parašyta 1826, išspausdinta 1850). Satyrinė S. T. Valiūno poezija – šviečiamoji didaktinė. Joje parodijuojamos žmonių ydos, merkantilizmas, keliami žmogaus būties trapumo, sąžinės, dorovės klausimai, idealizuojamas žmogaus ir gamtos ryšys. Laiške D. Poškai svarstomos lietuvių kalbos žodyno, bendrinės kalbos problemos. Jo poezijos raiškai būdinga aforistiškumas, hiperbolizavimas, klasicistines formas dažnai keičia romantinė simbolika, lyrizmas, liaudies dainų poetika.
R: Ant marių krašto Vilnius 1976. L: R. Mikšytė Silvestras Valiūnas Vilnius 1978.
2271