silvnas (pagal olandų gydytojo ir chemiko F. de le Boë Sylvijaus pavardę), chloridų klasės mineralas KCl. Kristalai kubinės singonijos, kubo, prizmių, oktaedrų formos; sudaro grūdėtus, pluoštiškus agregatus, drūzas, urvuose – stalaktitus ir stalagmitus. Būna natrio priemaišų. Bespalvis, gelsvas, melsvas (nuo spinduliuotės), baltas (nuo dujų burbuliukų), rausvas arba raudonas (nuo geležies oksido priemaišų). Skaidrus, kartais matinis. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, riebus. Skalumas tobulas. Lūžis nelygus. Kietumas 1,5–2. Tankis 1900–2000 kg/m3. Trapus. Tirpsta vandenyje. Sūriai kartaus skonio. Labai higroskopiškas. Susidaro per nuosėdinius procesus garuojant jūrų (lagūnų, įlankų) arba sūrių ežerų vandeniui aridinio klimato zonose, kartais išsiskiria iš ugnikalnių išmetamų dujų ir garų (fumarolėse, solfatarose). Randamas kartu su halitu, kainitu, karnalitu, kizeritu druskų kloduose. Pagrindinė silvinito sudedamoji dalis. Iš silvino gaunamas kalis, naudojamas trąšoms gaminti, chemijos pramonėje, skaidrios atmainos – infraraudonųjų spektroskopų prizmėms gaminti. Silvino telkinių yra Baltarusijoje, Indijoje, Italijoje, Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachijoje, Maroke, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Yra Lietuvos pietvakarinėje dalyje – permo sistemos uolienose.
2271