simà (lot. si(licium) – silicis + ma(gnesium) – magnis), bazáltinis slúoksnis, vidurinė litosferos dalis; žemyninės Žemės plutos apatinės dalies sluoksnis, išskirtas pagal seisminių išilginių bangų sklidimo greičio kitimą. Simos storis 10–35 kilometrai. Manoma, kad viršutinė simos dalis susidariusi iš gabrui arba peridotitui artimų uolienų (sudėtyje vyrauja silicis ir magnis). Uolienų tankis 2700–3000 kg/m3. Išilginių seisminių bangų (Vp) sklidimo greitis 6,1–7,4 km/s. Viršuje ribojasi su sialiu, nuo kurio skiria Konrado paviršius, apačioje – su Žemės mantija, nuo kurios skiria Mohorovičićiaus paviršius.
Lietuvos vakarinėje dalyje sima yra 35–45 km gylyje.
1417