simbiòzė (gr. symbiōsis – sugyvenimas), artimas ir dažnai ilgalaikis dviejų arba daugiau skirtingų rūšių organizmų sugyvenimas. Simbiozėje gyvenantys organizmai vadinami simbiontais. Simbiozė traktuojama įvairiai. Vieni mokslininkai simbioze vadina tik mutualistinius santykius, kiti – bet kokius biologinius ryšius (mutualistinius, komensalistinius arba parazitinius). Organizmai gali gyventi savo simbiontų audinių viduje ir sudaryti endosimbiozes (pvz., rizobijos ankštinių augalų šaknyse) arba jų išorėje (pvz., blusos, utėlės), arba tik kontaktuoti (pvz., augalus apdulkinantys vabzdžiai). Simbiozė būna obligatinė, kai bent vienas iš simbiontų negali gyventi be simbiotinio ryšio (pvz., kerpės), arba fakultatyvinė, kai simbiontai gali gyventi drauge, bet nėra visiškai priklausomi nuo šio ryšio (pvz., skruzdėlės ir amarai). Simbiozė būna įvairių formų: mutualizmas (organizmai sugyvena tarpusavyje, vienas kitam teikdami naudos, pvz., mikorizės, bakterijos galvijų žarnyne), komensalizmas (vienas organizmas gauna naudos iš kito, šiam nei kenkdamas, nei padėdamas, pvz., ūsakojai vėžiagyviai ant banginių odos, moliuskų kriauklių), parazitizmas (vienas simbiontas gauna naudos kenkdamas kitam, pvz., augalų ir gyvūnų patogeniniai grybai) ir amensalizmas (vienas organizmas daro neigiamą įtaką kitam negaudamas iš to tiesioginės naudos, pvz., grybų išskiriami antibiotikai žudo bakterijas). Simbiozė turėjo didelę reikšmę gyvybės evoliucijai ir padėjo organizmams išplisti Žemėje. Simbiozės terminą 1879 pirmasis pavartojo A. H. de Bary (Vokietija).
1700