simbòliniai kapa, laidojimo vieta be palaikų, turinti kapo požymių. Dažniausiai simboliniais kapais vadinami kapai, įrengti simboliškai palaidoti žmonėms, kurių palaikų vieta nežinoma arba kurių neįmanoma palaidoti. Pagal pobūdį simboliniai kapai artimi kenotafams. Ankstyviausi kapai be mirusiojo palaikų datuojami neolitu, vėlyviausieji – viduriniais amžiais. Simboliniai kapai paplito Europoje ir Azijoje. Naujaisiais laikais simboliniais kapais arba kenotafais pagerbiami iškilūs veikėjai, karų aukos. Kartais nesutariama dėl sunykusių kapų (pvz., Sutton Hoo, Suffolkas, Didžioji Britanija) priskyrimo simboliniams kapams.
simboliniai kapai Lietuvoje
Simbolinių kapų rasta Lietuvos geležies amžiaus kapinynuose ir pilkapynuose. Jie dažniausiai įrengti kaip kiti kapai. Manoma, mirusiųjų deginimo laikotarpiu simboliniuose kapuose galėjo būti simboliškai sudeginamos tik įkapės. Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai būdingi žirgų simboliniai kapai tik su žirgų įkapėmis. Šiai kultūrai būdingi ir pilkapiai be kapų, kai kurių tyrinėtojų laikomi simbolinio laidojimo atmaina. Manoma, simboliniuose kapuose laidoti be žinios dingę bendruomenės nariai arba tokie kapai atliko įvairias socialines ir religines funkcijas (įtvirtino bendruomenės ryšius su gyvenamąja teritorija arba sąsajas su protėviais). Senkapiuose simbolinių kapų neberandama. Yra simbolinio laidojimo elementų (Vladislovo Vazos, J. Piłsudskio širdies palaidojimas Vilniuje). Naujausiais laikais simboliniai kapai įrengiami asmenims, kurių palaikų buvimo vieta nežinoma (Vasario 16 Akto signatarų K. Bizausko, P. Dovydaičio, V. Mirono Rasų kapinėse Vilniuje, generolo A. Gustaičio Marijampolėje, A. Ramanausko‑Vanago Alytuje).
3123