simbolis

sibolis (gr. symbolon), apibendrinančios prasmės vaizdinys literatūros kūrinyje. Kalbinio ar nekalbinio simbolio reikšmė konkretesnė nei meninio vaizdo, bet ne tokia konkreti kaip alegorijos. Simbolio turinys platesnis už simbolį kaip ženklą. Ženklas yra nuoroda į turinį (pvz., valstybės vėliava). Meno kūrinyje simboliai yra nevienareikšmiai. Suvokėjo dėmesys nukreipiamas į tam tikrų asociacijų lauką, kuriame į vienumą telkiasi pajautos, mąstymo, tikėjimo, fantazijos, atminties, vaizduotės ir kitos galios (pvz., viršūnių ir gelmių simboliai V. Mykolaičio-Putino lyrikoje). Simbolio struktūrą ir daugiareikšmiškumą teoriškai grindė ir praktiškai ištobulino simbolizmas. Kiekvienas žodis, sakinys, meno kūrinys, meninis įvaizdis ar įvykis yra simboliškas savo ženklinančia ir apibendrinančia prasme. Simbolis yra žmogaus dvasinės veiklos rezultatas ir išraiška. E. Cassirerio teigimu, simbolinėmis formomis žmogus įprasmina save ir pasaulį.

Dailėje dažniausiai turi platesnę nei alegorija reikšmę. Su ženklinamuoju objektu simbolis gali būti susijęs tiesioginiais semantiniais arba sudėtingais asociatyviais ryšiais. Simbolinę paskirtį gali turėti meninio vaizdo detalė (žmogaus, gyvūno, augalo, daikto atvaizdas), kūrinio kompozicijos visuma (figūrų hierarchinis išdėstymas, skirtingi jų dydžiai, kita), pavienė išraiškos priemonė (spalva, perspektyva, šviesokaita). Simbolio turinys priklauso nuo konkrečios kultūros, tautos, religijos, tam tikru istoriniu laikotarpiu vyraujančių pažiūrų. Vieniems laikotarpiams, stiliams, kryptims būdinga simbolinė raiška (griežtai reglamentuota senovės Egipto, ankstyvosios krikščionybės, vidurinių amžių dailėje, individuali, spontaniška, subjektyvi romantizmo, simbolizmo, art nouveau kūriniuose, šiuolaikiniame mene), kitiems – konkrečios tikrovės vaizdavimas, simbolinių prasmių vengimas (realizmas). Dailės simbolio raidą tyrinėja ikonografija ir ikonologija. Dar liturginės spalvos.

L: A. Gaižutis Simbolinis meno pobūdis / Akademikas Algirdas Gaižutis: Gyvenimas, darbai, bibliografija Vilnius 2003; A. F. Losev Znak. Symvol. Mif Moskva 1982; E. Cassirer Die Philosophie der symbolischen Formen 3 Bde. Hamburg ²2010.

389