Simeònas I Didỹsis (Simeon I Veliki) apie 864 927 05 27Preslav, Bulgarijos valdovas (893–927). Boriso I sūnus. Vaikystėje buvo įkaitas Konstantinopolyje, čia įgijo įvairiapusį išsilavinimą. Sostą užėmė Borisui I nuvertus prie pagonybės sugrįžusį Simeono vyresnįjį brolį Vladimirą. Pradėjęs valdyti 894–896 sėkmingai kariavo su vengrais ir Bizantija, privertė šią kasmet mokėti duoklę. Imperatoriui Aleksandrui atsisakius ją mokėti 912 vėl kilo karas; bulgarai pasiekė daug karo pergalių, prie Bulgarijos prijungta dalis Trakijos, Makedonija, Epyras. Simeono I Didžiojo pastangomis apie 919 sušauktas Preslavo bažnytinis susirinkimas paskelbė Bulgarijos bažnyčią autokefaline ir išrinko patriarchą (Bizantija patriarchatą pripažino 927), Simeonas I Didysis buvo pašventintas bulgarų ir romėjų (graikų) caru. 924 sudarė taiką su imperatoriumi Romanu I Lekapinu (jis, manoma, pripažino Simeoną caru), užėmė Rašką, 926 nesėkmingai puolė Kroatiją. 927 rengėsi vėl pulti Konstantinopolį, bet netikėtai mirė nuo širdies smūgio.
Simeonas I Didysis sudaro taiką su Romanu I Lekapinu (Radvilų metraščio miniatiūra, 15 a., Rusijos mokslų akademijos biblioteka)
Simeono I Didžiojo valdymas buvo vadinamosios pirmosios Bulgarijos valstybės galios ir kultūros klestėjimo laikotarpis, jam atsikvietus Kirilo ir Metodijaus mokinių itin suklestėjo bulgarų raštija.