simètrija (gr. symmetria – atitikimas), matematikos objekto arba matematinės struktūros (lauko, žiedo, topologinės erdvės ir t. t.) invariantiškumas izometrijų atžvilgiu. Matematikos objekto atveju tokių izometrijų aibė sudaro simetrijos grupę, kurios elementai išreiškia gilumines objekto simetrijos savybes. Simetrijos grupės radimas ir tyrimas yra mat objekto tyrimo metodas, kurio pradininku laikomas prancūzų matematikas É. Galois; jis 1832 įrodė, jog daugianario šaknų invariantiškumas perstatos atžvilgiu lemia to daugianario šaknų paprastos išraiškos (ne)galimumą. 1873–74 M. S. Lie šį metodą apibendrino tolydžiosioms transformacijų grupėms (vadinamoms Lie grupėms), kurios išreiškia matematikos objekto ar struktūros tolydžiąsias simetrijas. Lie grupės su ją atitinkančia Lie algebra leido nagrinėjant simetriją tirti diferencialines lygtis ir jų sprendinius. Šie matematikos metodai ir jų tolesnė plėtra svarbūs reliatyvumo teorijai ir kvantinei mechanikai.
L: H. Weyl Symmetry Princeton 1952.
1751