simètrijos pažaidà, fizikinis reiškinys, kai nedidelės fliuktuacijos iš esmės pakeičia fizikinės sistemos, esančios arti kritinio taško, simetriją. Simetrijos pažaida siejama su pokyčiais, kai sistemos netvarkioji būsena pasikeičia į vieną iš galimų tvarkiųjų būsenų. Būna dviejų tipų: savaiminė ir akivaizdžioji simetrijos pažaida. Savaiminė simetrijos pažaida pasireiškia tada, kai fizikinę sistemą apibūdinantys dėsniai yra apibrėžtos simetrijos, tačiau sistemos pagrindinė būsena yra nesimetriška, pvz., besiformuojantis feromagnetiko domenas orientuojasi tam tikra kryptimi. Savaiminė simetrijos pažaida kalibruotiniams laukams W–, W+, Z0 ir Higgso bozonams leidžia įgyti rimties mases. Akivaizdžioji simetrijos pažaida pasireiškia tada, kai fizikinę sistemą apibūdinantis Hamiltono operatorius yra apibrėžtos simetrijos, o nedidelė pataisa šią simetriją pažeidžia, pvz., į atomo branduolio Hamiltono operatorių įtraukiami izosukinio simetriją pažeidžiantys nariai.
348